Rašyk
Eilės (72555)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10396)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kai po rytinio melžimo, mama, ponas Jonas ir mergaitės gužėjo į „Audi“, ponia Sofija paprašė Ruslano paruošti kelionei baltąją „Volgą“. Mudvi persirengėme išeiginiais drabužiais. Abi vilkėjome tokiomis pat palaidinėmis ir labai panašiais ilgais sijonais. Senoji ponia nuo jaunystės siūdinosi drabužius pas Merkinėje gyvenančią siuvėją Bronislavą; pasak jos, tai geriausia siuvėja visoje apylinkėje. Dabar jau ponia Bronislava tik priiminėjo garbingiausias savo siuvimo namų viešnias, o primatavimus darė ir siuvo jos duktė Janina, kuriai, kaip ir ponios Sofijos dukrai Stanislovai, buvo gerokai virš trisdešimties ir ji taip pat buvo netekėjusi. Ponia Sofija džiaugėsi, kad nors panelė Janina ir puiki siuvėja, tačiau Bronislava iki dabar prižiūri darbo kokybę. Jau kurį laiką į Merkinės miestelį pas ponią Bronislavą mes važiuodavome kartu ir jos dukra siuvo mums iš tos pačios medžiagos tokias pat palaidines, sijonus, sukneles, paltukus; skyrėsi tik išmieros. „Atrodot truputį komiškai, bet labai mielai“, – sakydavo panelė Janina primatavimuose. „Nešnekėk kvailų dalykų, – drausmindavo ją ponia Bronislava. – Atrodot puikiai – ne taip kaip šių laikų pasileidėlės, kurių sijonai užpakalio neuždengia“. Tądien vilkėjome panelės Janinos siūtais drabužiais ir paeiliui staipėmės prieš didelį veidrodį koridoriuje. Abi šypsojomės patenkintos tuo ką matome ir būsima kelione. Ruslanas kieme pasignalizavo, vadinasi, mašina paruošta kelionei – švarutėlė tiek viduje, tiek išorėje. Senoji ponia labai nemėgo netvarkos. Apsirengėme tokiais pat paltukais ir išskubėjome į kiemą, kur jau laukė Ruslanas. Gražuolis Ruslanas vilkėjo ponios Sofijos parūpintu kostiumu ir atrodė dar gražesnis nei visada. „Elegantiškumas ir galantiškumas tau labai tinka, mielas Ruslanai“, – pagyrė senoji ponia, kai jis atidarė „Volgos“ dureles. Kelionė buvo linksma ir maloni. Ponia Sofija atsivertusi užrašų knygelę sakė adresą po adreso, kur ji neilgam užsukdavo. Mudu su Ruslanu vaikštinėjome kur nors netoliese. Skaisčiai švietė pavasario saulė, žydėjo, kvepėjo sodai, ulbėjo paukščiai, ore tarsi sklandė svajonės, kurios tuoj tuoj išsipildys. Taip nuvažiavome iki Druskininkų, kur jaukiame restoranėlyje mūsų jau laukė penkios ponios Sofijos draugės. „Šiandien šabašas? “, – gana garsiai paklausė vienas iš padavėjų, kai senoji ponia ir aš ėjome link jos garbaus amžiaus draugių. „Mažoji turbūt aukojimui“, – kažkas šmaikščiai atsakė į pajuokavimą. Pažiūrėjau į būrelį padavėjų tokiu žvilgsniu, kad šmaikštuolis pasitaisė: „Ne, saviškės neaukos“. Atsisukau ir parodžiau jiems liežuvį, nors senoji ponia labai griežtai draudė tai daryti. Ponios glėbesčiavosi ir džiūgavo, kad susitiko po ilgo nesimatymo. Prie stalo buvo kalbama apie ryšius ir naudingas pažintis Amerikoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Užkandžiaudamos jos pakėlė po taurę balto vyno, pietaudamos dar po vieną. Visos dar labiau pralinksmėjo. Kalbos pasisuko apie mylimus ir nelabai artimuosius. Viena ponia, kuri labai nemėgo savo anūko išrinktosios, vaizdavo jos kvailą veido išraišką ir atsistojusi pakėlė sijoną gana aukštai, kad parodytų su kokio trumpumo suknele ši atėjo susipažinti su visa jų šeima. Nustebau, kad jos kojos tokios dailios, nes ponios Sofijos buvo stipriai pažeistos varikozės ir tino. Gal norėjo ne tik pasišaipyti iš anūko būsimos žmonos, bet ir pasipuikuoti prieš drauges, – šmėstelėjo man. „Kas būtų, jeigu kuri iš mūsų būtų atėjusi taip susitikti su vyro šeima? “ – paklausė ji ir visos pradėjo kvatotis bei spėlioti su kuo būtų varomos lauk – su šluota, žarstekliu ar kočėlu. Ponia Sofija suvaidino mano mamą parodijoje apie auksinę žuvelę. „Dabar aš būsiu Karvių karalystės karalienė, o ponia Sofija turės man patarnauti“ – ji tai pasakė beveik mano mamos balsu ir lygiai tokia pat intonacija. Ji paėmė iš vienos ponios suknelės dirželį ir švystelėjo juo ore imituodama mamos botagą. Šioji įsijungė į vaidinimą: „Pakilo vėjas Karvių karalystėje, suošė Dzūkijos pušynai, suvilnijo Nemunas, supyko karalienė Sofija už tokį įžūlumą ir nubaudė godžiąją marčią“. Vėl visos linksmai kvatojo. Po ponios Sofijos pasirodymo, draugės prakabo apie mane:
– Na, bet anūkę tau padovanojo tikrą gražuolę, – paguodė ponią Sofiją dailiakojė ponia.
– Tikrai labai graži ir labai panaši į tave, – antrino kita.
– Kiek mačiau per pono Leonardo laidotuves, kitos mergaitės Leo anūkės – rudaplaukės, rubuiliukės, o šita tikrai tavo – tamsi, liauna, rudaakė, – pritarė trečia.
– Adriana tikrai puiki – ji ne tik graži, bet ir mandagi, paslaugi, klusni, labai sumani, geros širdies, – negailėjo man pagyrimų ponia Sofija. – Ji tikrai mano mylimiausia... anūkė. Savo laiku nemokėjau mylėti savų vaikų, o dabar moku, – iš krūtinės išsiveržė toks gilus atodūsis, lyg iš pačios sielos gilumos.
Nušokau nuo kėdės ir apkabinau ponią Sofiją. Buvau jai labai dėkinga, kad nepasakė, jog aš tik benkartukė.
– Matai, jis pas tą Adelę dar Abigailei gyvai esant... – sumetė tyliausioji ponia.
– O kas čia keisto? Vyras yra vyras ir jeigu žmona serga tuoj pradeda pas kitą takelį minti, – svarstė gražiakojė.
– Obuolys nuo obels netoli rieda. Tavo Leonardas irgi takelį pas kitą numynė, kai tu ligoninėje gulėjai, – leptelėjo tylenė kažką visiškai netinkamo, nes visos sužiuro į ją priekaištingais žvilgsniais. Šioji susinepatogino ir vėl ilgam nutilo.
Našlės prakalbo apie mirusius vyrus, kitos ponios taip pat prisiminė anapilin iškeliavusius artimuosius. Pakėlė už mirusiuosius taures. Tyloje braukė ašaras; vienos skarelės krašteliu, kitos siuvinėtomis nosinaitėmis, nerūpestingoji laibakojė servetėle nuo stalo. Viena kitą guosdamos, atsisveikino. Prieš išsiskirdamos pažadėjo poniai Sofijai pagelbėti visomis išgalėmis.
2019-11-22 19:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-26 14:28
Džaivild
Nuoširdžiai dėkoju, Atėja.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-26 14:12
Atėja
Įdomiai rašote 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą