Tyliai supas mėnuo už lango, Naktinėja po sapną vaikšto,
Tyloje girgžda lango rėmai ir slapčia atsidaro durys,
Naktinėjos apsiaustas juodas, į rankas ji paėmus šaukštą,
Nebijau, tik smalsu be galo, mano sapnas iš lėto gūra.
Pasakyk man, tyla — viliokė, aš be garso šaukiu į tamsą,
Vien šešėliai gyvi, nebylūs ir lietus į stiklus barbena,
Ten pliki sėdi sapno mimai ir tyloj žaidžia kortom ramsą,
Jie prieš rytą lėlėm pavirsta, kur vaikystės dienas man mena.
Nebijok, tu neliksi vienas, tau diena, o ne vakaras duota,
Žvilga akys mažyčių ponių, kai rupšnoja žalią atolą,
Susirinko visi lig vieno, susirinko į šaunią puotą,
Tik sapnų painios gijos, vėl prieš rytą dangum nutolo.
Nenurimsta už lango vėjas, aš sklaidau sapnininką seną,
Toks apšiuręs, raidės nutrintos, Naktinėja jame išnyksta,
Pasakyk, mano mielas drauge, ką naktis tau gili ši mena,
Kai ne kraujas, o jaunas vynas vėl tekės ir pulsuos man gyslom.
rimams žodžiai parinkti neblogai, bet visuma kiek skubotai nedailiai pritampyta, pvz būtų " ten maivos sapno mimai nuogi" ar "ach, pašnibždėk man tyla - vilioke" ir t.t. 3-
Įdomus naktinėjantis sapnas, tik kažkiek stringa ritmika, reikėtų dar apšlifuoti. Kraujas vietoj vyno, vynas vietoj kraujo - girdėtos ir jau ne vieno poeto naudotos metaforos. Keisčiau jauną vyną į kažkokią kitą simboliką, tuo labiau, kad prie šio vaikystės sapno jis man nedera. 5-