pjedestalai ir podiumai

Reikia lipti viršun, kad
galėtumėte žiūrėti žemyn į
viską. Štai užlipote. Pergalingai sušunkat.
Ledas balse. Intonacija žieminė.
Aniems žemai ten tas pats. Vienodai – nes
jokio skirtumo ar podiumas ar pjedestalas,
ar kalba apšvitinęs ar apjuodinęs,
vos nulipsite, jiems bus tai stalas.
Vos nulipsite, tą pačią akimirką
tapsite tu, čia visi tik tujina,
kiekviena frazė įsakmi – ir ką?
O prasmė? Vienu metu jinai
susitraukė ir, ką gi, dalinasi.
Daugybę kartų – kol tampa sėklomis.
Vėjas išbarsto kur nors gėlynuose.
Ir dygsta tai prasmių šmėklomis.
O slėnyje rytas. Įkopkite vakaran. Ten ties
pačia naktimi horizontai plečiasi -
vieninteliai iš tikrųjų suprantantys,
ir tai ne visi, o kas trečias tik.