Rašyk
Eilės (72569)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10401)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kaltai jausmingi ir taip trapūs, žodžiai nukris, lyg rudens lapai,
netvirti, dužę ir pažeidžiami, – kvailystei kritus, semt imi,
lyg votimi eini pūliuoti, – Juk stengiausi tik pašėlioti,
rimtam taip atsibosta būti, kai tiesė žingsnio taip trumputė.

Kam susipykstame dėl nieko, kai metai šitaip greitai bėga,
net mirktelėt nespėji, plaukia. Medis, kur sodinai palaukėj,
užaugęs ir šakas į dangų storas iškėlęs. Tau – pabrangęs
ėjimas priekin, ne grįžimas. Iš kur tiktai kvailumą imam?

Kam žeidžiam tą, kurį mes mylim? Pradingsta visos godų pilys,
gėrio karaliaus akys gesta. Varvinam laiką, tarsi vašką,
Ir viskas krenta jau iš rankų. Daina – liūdna. Nes neužtenka
tylos. Nors, sako, kad ji kalba. Tik... reikalinga tau pagalba,

Širdis jo reikalinga būti šalia, it kibirkštis menkutė,
kuri įžiebtų didį laužą. Kodėl, lyg šiaudą, Draugą laužom?
Taip meilė dingsta. Paslapčia išeina. Dyla lyg delčia.
Kaltai jausmingi ir taip trapūs kerštingai dūlam rudens lapais.

O juk drauge būtume – plienas. Slogučiu niaukiasi taip dienos.
Kalti ir nelaimingi žengiam į niūrią Lapkričio padangę.
Ir nepajusi, gruodas traukia sielos palaukę, kai nešaukia
Vardu tavęs, apniūksta kiemas, jame kranki it varnas: vienas.
2019-11-20 07:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-20 20:48
Atėja
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-20 18:34
_Ana_Brada_
kol aš pasimirsiu tu pirmas pasmirsi
ir kaukolėj vėjai klajokliai vaitos
kas linki man galo tas lieka be galo
kelelio iš šmėklos tiekos tos naudos ;O)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-20 18:14
hemikalus
kaaarrr karrrr
apsidairrrrau
slogi niūra juoda
o man graži
rrrudens naktidienos velniava
iškėlęs rankas ūūūū
siaubas sužėlęs
fosforu kelmuose
plaplasta
ant tavo kapo įsitaisysiu
žiūrėsiu kaip išlįsi
kirsiu į pakaušį baltą
su garsu kaukšt kaukšt trakšt
išlesiu smegenis
aš varnas
aš nekaltas



Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą