Rašyk
Eilės (72398)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10373)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 1 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kaip ir kiekvienais metai įsirudenėjus, sėdėjai prie atviro lango, galvodama ar iš tikrųjų lietaus garsas stoks šaižus ar tai tavo vaizduotės dariniai, kurie sukelia ir kitas nepakeliamas mintis. Negalėdama atsikratyti šio įpročio ar ligos bandydavai padaryti, kad tavieji namai visad būtų pilni muzikos, garsų, kurie užgožtų nepakeliamus gamtos ir minčių darinius. Katinas pakilęs iš lovos į tave žiūrėdavo savo smailiomis akimis, lyg trokštų sužinotų kas vyksta, o tu atsakydavai rankos mostelėjimu ir šypsena, kurią jis puikiai žinojo ir pabrukęs uodega dingdavo iš kambario.
Viskas ką skaitydavai tapdavo žodžių mėsmale tavo galvoje, jie risdavosi vienas po kito ir tapdavo faršu, parduodamu už puse kainos artimiausioje parduotuvėje, nes galiojimo laikas baigiasi. Visgi, jį vis tiek kažkas pirkdavo ir bandydavo iš jo išspausti paskutinę naudą, nors kvapas ir ne koks. Taip turbūt ir su Tavim, iki tol kol nepadarai akcijos irgi niekas nenori. Tačiau kai užsirašai „Tik šiandien 50 procentų nuolaida“ iš kart kažkas pagriebia ir nusineša į savo guolį. Ten sušildo įmerkęs į vandenį, tada gerai išminko ir įdeda atgal į šaldytuvą, nes persigalvoja, o kitą diena jau būna vėlu, mėsa pasrūva krauju, kaip ir tu per pirmąją mėnesinių diena. Kodėl visad taip atsitinka, nei tu, nei aš neturim atsakymo, galbūt visi vegetarais tapo ir TU tampi nereikalingas?
Jos vardas prasidėjo iš A raidės, todėl taip ją ir vadinsiu. Kaip ir visi kiti žmonės, ji nebuvo ypatinga. Dvi rankos, dvi kojos, dvi akys, dvi stangrios krūtys, kurios kiekvieną vyrą išvarytų iš proto. Manau, jog prie jų po kol kas ir liksiu, kadangi seniai jas mačiau, o įsiminęs vaizdinys po truputį blėsta mano atmintyje, nors norėčiau, kad jų įspaudas niekad nepaliktų manosios galvos. Man patikdavo netyčia jas pamatyti, kai ji pasilenkdavo pasiimti telefono pakrovėjo nuo žemės ar vėjui papūtus jos per rankovės plyšį žvelgdavo į mane. Aš pamesdavau galvą ir galvodavau kaip tarp jų greičiau atsidurti, viskas kas iki tol vykdavo mano galvoje tapdavo ŠŪDU, nes norėdavau ją parversti ir patenkinti savo gyvuliškus instinktus. Ilgai netrukęs baigdavau ir nulipęs nuo Jos dar kartą jas paspausdavau, lyg sakydamas, jog šiandien kaip ir kitais kartais jos manęs nei kiek nenuvylė. Nežinau ką labiau mylėjau, ją ar tai ką sukurdavo mano vaizduotė apie ją. Dėkui Dievui, viskas pasibaigė.
2019-11-04 23:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-05 01:00
tomkompotas diletantas ir paprastieji gružliai
faršo alegorija kaip ir puse bėdos. bet viskas kaip tai netašyta ir į vulgariąją pusę. tarkime taip tyčia. 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-05 00:04
alamy
mano vardas irgi iš A
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą