kur išsiskyrė keliai

nublukęs gedulas teka vakaro gaisais ir palieptėm
iš mano plaučių sklinda pratisas riksmas lyg
vėlei norėtųs visus užmušti savo sielos kertelėj
plaukų šaknyse ir ugninių klevų pavėsy

jau nepareis tas kurio laukiu
kuris išėjo skleidžiantis vyšnioms
lakuotais batais ir palaike striukele
iš po skverno kyšant duonos kepalui
nuo visų šventųjų stalo
nuo starovierų kapinių kapelio

degtinę palikau
jos jau seniai nepasiilgstu
te geria  kiti savo  mirusiųjų atminuos

o gal aš kažką maišau
gal jį paguldėm į ąžuolinį karstą
kurio dangtį užvožė ir užkalė
man prašant dar palūkėti

dar norėjau pataisyti šventą paveikslėlį vaškinėse rankose
ir atrišti kojas apautas lakierkomis

niekada dar taip nenorėjau  išeiti iš mudviejų gyvenimo

kur ta kryžkelė kurioje išsiskyrė mūsų keliai
tavo suko į kapelius
mano į nežinią