išbarstyti prisipažinimai

ežero gobelenas
mėnesienoje virpa
audžiasi audeklas
lengvas

nuo rudenio
akmenuotu krantu 
negaliu pabėgti
šildausi pėdų atspaudais
kai jis bėga nuo manęs ir palieka
meilės laiškus

keista
žmonės ieško vasarų
o atranda žiemas

pro tave paskubėjau
į tave susivėlinau
jau ir vėlinės

kvadratas mano namai
neišeinu nei vidumi nei išore
kampo kuriame įstringu išmatavimai
neišlaisvina

su dangaus karalyste kaip
su mintimis kurios praplaukia pilkais debesų burlaiviais
ir nebegrįžta

rudenėti tai
mylėti labiau nei labai

atsitinka taip
išsiruošia karalius į kitą krantą
palieka du talentus o nepasako
kas nebūtina