Rašyk
Eilės (72422)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10377)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Paimu taip seniai savo paliktas knygas, kaip tik spėsiu nunešti į biblioteką, kol mama su ponu Jonu sunešios pieną į sūrinę. Nusileidžiu į pirmą aukštą ir kone tekina pasileidžiu į biblioteką namo gale. Akimirką man pasivaidena, kad ten, girgždančiame supamajame krėsle prie besikūrenančio židinio rasiu ponią Sofiją, siuvinėjančią kurio nors šventojo paveikslą ir tykiai niūniuojančią. Bet apdulkėjęs židinys seniai nekūrenamas – juk užtenka centrinio apšildymo. Krėslas pristumtas prie sienos – juk niekas jame nebesisūpuoja. Dėlioju knygas į jų vietas ir jaučiu, kaip ilgesys smelkiasi gilyn, gilyn... Ir staiga, lyg senosios ponios dvasia mane būtų apsėdusi, aš pasistatau supamąjį krėslą priešais židinį, užsirišu senosios ponios skarelę, kuri gulėjo ant krėslo, pasiimu prie židinio stovinčią pono Leonardo lazdelę, kurią ponas Leonardas naudojo įvaizdžiui kurti, o ponia pasiėmė kaip atminimą, bet naudojo skambučio mygtukui prie sienos pasiekti ir sūpuojuosi taip, kaip senoji ponia, kuo smarkiau – juk ne taip lengva neatsistojus tą skambutį paspausti. „Vajėzau, Jonai, Jonai!.. „– išgirstu mamos balsą už nugaros. Atsisukusi pamatau perbalusį mamos veidą ir suprantu, kad skambutis vis dar veikia.
- Tfu, kad tave kur. Išgąsdinai taip, kad vos galo negavau. Ar ta šlykšti velnio boba tave apsėdo?! - šaukia mama ir aš suprantu, kad mamos neapykanta poniai Sofijai su metais nė kiek neišblėso.
- Man tik pasidarė smalsu, ar tas skambutis vis dar veikia, - bandau teisintis aš ir jaučiu, kaip iš krūtinės veržte veržiasi senosios ponios kikenimas. Tikrai apsėdo.
Iš paskos mamos atbėgęs ponas Jonas, guosdamas išsivedė mamą iš bibliotekos. Aš kurį laiką dar stovėjau prie durų ir žiūrėjau į mano įsiūbuotą ir vis dar linguojantį krėslą. Man pasirodė, kad ponia Sofija akimirkai sugrįžo iš Dangaus karalystės, supasi savo mylimame krėsle ir smagiai kikena: „Geras daiktas tas skambutis, mažoji, geras daiktas... chi, chi, chi... “. Ir aš pakikenu kartu su ja.
Kai atėjau į valgomąjį, mama dengė stalą vakarienei. Čia jau stovėjo ąsotis pieno, mama atnešė sviesto, uogienės, bandelių. Ponui Jonui pašildė nuo pietų likusius kotletus su bulvėmis. Lyg ir nebuvo gyvenimo audrų – giedra, jauku. Mama šneka ir šneka, lyg Stangės upokšnis čiurlena – pasakoja apie mažas produkcijos supirkimo kainas ir keikia didžiuosius prekybos centrus.
- Eikit kur nors kitur pasiplepėti, - pertraukia mamą ponas Jonas, - noriu „Žinias“ ramiai pasižiūrėti, - sako imdamas nuo televizoriaus staliuko pultelį.
- Ne galva, o kopūstas pas mane ant pečių, - aikteli mama, - sakiau eik pagulėti, o pamiršau, kad „nurengiau“ patalynę tavo kambary. Seniai „nurengiau“, tai ir pamiršau. Niekas negyvena, tai ir „neaprengiau“. Einam, duosiu išskalbtą, kvepiančią.
Ateinam į mamos ir pono Jono miegamąjį. Tik dabar suvokiu, kad esu čia pirmą kartą; visą namą iššniukštinėjau, visus, net ir negyvenamų kambarių užkaborėlius žinau mintinai, o čia nebuvau nei karto. Prie lango, įrėminto raudonomis sunkiomis užuolaidomis, stovi dvigulė lova, užtiesta raudona lovatiese, abipus lovos – spintelės, vieną sieną beveik visiškai užstoja didžiulė spinta, kitą – dengia raudonas, margintas ornamentais ir gėlių raštais kilimas, šalia - beveik lygiai tokiais pat raštais margintu gobelenu aptraukti, du foteliai aukštais atlošais ir žurnalinis staliukas ant kurio keletas arklių statulėlių ir Dzūkijos regiono laikraščiai. Atsisėdu ant vieno iš fotelių ir stebiu, kaip mama spintoje renka užvalkalus ir paklodę.
- Maža niekada čia nebuvau. Aš čia pirmą...
- O ko tau čia būti? – grubiai pertraukia mane mama, - Ką, reikėjo atvesti tave čia ir rodyti kur tas storas, smirdintis, ryžas išgama tavo mamą gvaltavoja? O gal norėjai žiūrėti, kaip gvaltavoja? Visokiais būdais! Visokiais! Pačiais šlykščiausiais! Gerai, kad dabar jau negali tas dvokiantis kuilys. Aš viską iškenčiau. Dėl tavęs. Kad tu gyventum šitame dideliame prakeiktame name. Kad tu būtum pavalgiusi tos prakeiktos dešros. Kad tu būtum apsirengusi ne prasčiau negu kiti... O tu, ar kada nors padėkojai, ar pasakei ačiū, nedėkingoji.
Mama atsirėmė į spintą ir pravirko. Aš apkabinu ją per pečius, bet ir dabar tas „ačiū“ užstrigo gerklėje. Kai mama nurimo, pasiėmiau patalynę ir patyliukais, lyg vagis, išsliūkinau iš to pernelyg raudono miegamojo. Valgomajame ponas Jonas jau buvo persikraustęs ant kušetės ir snūduriavo. Aš patraukiau į savo kambarį. Jame taip pat niekas nepasikeitė – tas pats masyvus rašomasis stalas, šalia tos pačios vėl tuščios lentynos, ant lovos ta pati margaspalvė lovatiesė, vidury lovos, kaip visada, įtupdyta pūpso pagalvė, šalia lovos tas pats kilimas su besiganančiais elniais...
Atidarau langą ir į mane plūsteli rudenio nakties vėsa, mėnesiena ir prisiminimai.
2019-11-02 07:46
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 16:47
eventail
Džaivild - nelietuviškas vardas, veikiau slapyvardis. Jūsų rašymai įdomūs, tik nesitiki, kad niekur nesiskelbėte. Regis, imatės parodyti save kitokiame amplua. Gal net buvote čia anksčiau. Kad ir ne, rašykite. Pateikite didesniais fragmentais, jeigu taip nusprendėte - dalintis ištraukomis.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 16:22
Atėja
Vertinu keturiais
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 12:21
Džaivild
Mirabeles, aš Jus myliu :)*. Rašau visą gyvenimą, tačiau tik dabar išdrįsau šį bei tą parodyti viešai, todėl man labai reikia ne tik kritikos, bet ir palaikymo. Man, kaip ir kiekvienam autoriui, gyvybiškai svarbu turėti savo skaitytoją.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 12:05
trinama visiems laikams
Labai geras stilius, rašyk, nesustok. Pavadinimas gal šiek tiek disonuoja, nes negatyvus ir nesimpatiškas, gal gą gražesnio pavadinimui, o pats braižas ir kūrinio konstruktas - pozityvūs. Čia tokiems skaitytojams kaip aš - labai čiki. Parašysi ir drąsiai gali siųsti į leidyklas. Tik - sudėlioti visą struktūrą, čia aišku, nematome, kaip visuma atrodo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 11:46
Luiza Šarlotė
Nu mamelė čia aukos - rūpintojėlės vaidmenyje: "Viskas tik dėl jūsų, mano vaikai". Neįtikėtina, kad landi ir žingeidi mergiūkštė pirmą kartą įeitų į tėvų miegamąjį.
Man asmeniškai, perdaug vaizdinių ir per mažai veiksmo. Gal netgi reikėtų juos persluoksniuoti lyg sumuštinius, kad skaitytojas neužsibūtų viename skonyje. Juk ir vystant veiksmą, galima lengvai įpinti aplinkos detales. 3
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 11:23
Džaivild
Nepykstu. Esu labai dėkinga tiek už mielus komentarus, tiek už kritiką. Dėkoju visiems, kas skaitote.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 10:58
ČakoPelėda
čia negaliu nesutikti su klimb.

Ne lėtume esmė. Galiu 5k skaityt romaną, kuriame išvis nieko nevyksta. Labai svarbus ir pats stilius, kažkoks netikėtas požiūrio kampas, įdomesnė perspektyva, o jei viso to nėra, bent jau meistriškai rezgama intriga.
Nerandu čia tos intrigos, ar kažko, kas priverstų tęsti.

Jei vertinčiau balais, būtų ne daugiau 3+, nepykite.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 09:11
Džaivild
Tiek pirmoji, tiek antroji ištraukos - įvado dalys, kuriose supažindinu skaitytoją su veiksmo vieta ir herojais. Būtų malonu, jeigu parašytumėte ką manote apie tokią romano įžangą ir apie tokį skaitytojo palydėjimą į siužeto vingius ir veiksmą. Gal tikrai pernelyg lėtai prasideda? Dėkoju visiems už komentarus ir patarimus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 08:44
trinama visiems laikams
man tai labai patinka, su įdomumu perskaičiau. Į pastabas atsižvelkit, gal dar patobulinsite. ir kaip suprantu, Dzūkija - vietovė. Puikiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 08:38
Džaivild
Tai tik trumpos ištraukėlės, kurias galima pateikti kaip eskizą. Žinoma, kad bus ir vientisas siužetas ir veikėjų psichologiniai portretai bus atskleisti. Čia tik siužeto anonsas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 08:27
klimbingupthewalls
Mamos personažas iš viso neadekvačiai lipdomas. 

Bus tik nuotrupos? Be vientiso siužeto? Užsižaidžiate detalėse, o paties vyksmo mažokai. Eskizai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą