Rašyk
Eilės (72401)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10376)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Nemeluosiu, kad gyventi nenorėjau,
Laikas man, tik tiek teskyrė, teko trumpas.
Bet mylėt – suspėjau ir kentėt – suspėjau.
Siela – aš, laisva, nuo kūno atsijungus.

Būna, prigulu ant debesėlio krašto
Iš aukštai žmones stebiu,  skirtingai gražūs,
Kad geriau buvimą žemėje suprasčiau,
Mintys saulės spinduliais jiems laiškus rašo.

O kada ilgiuos, lašai lietaus pabyra,
Kad gėlynai kiltų, kvapius žiedus skleistų.
Rasit juos, žinokite, kad tebemyliu
Tą, kurs manęs ilgis, neišbluko veidas.

Sielų šulinys – namai, čia – eilės laukiu,
Tiktai tikros datos nei viena nežinom.
Dievas mus po vieną pas save pašaukia,
Naują kūną skiria ir gyvent gražina.
2019-11-01 05:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-01 13:38
Nuar
Malonu skaityti šių švenčių laikotarpiu nuoširdžius teminius eilėraščius. Šiek tiek trikdo, kad paskutinis posmelis atrodo esančiu atskirai nuo kitų trijų, nors viskas į temą ir turėtų būti vientisu skambesiu. Vis tik jis nuskamba skaitant kažkur nuošalyje. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-01 06:59
tr__
svarbu viską suspėjote
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą