Mano dukros
tobulos mano princesės
iš mano tikėjimo gimusios
kiek daug atvaizdų
mūsų nuščiuvusiose rudens balose!
kiek svajonių lapais nukritę!
Kiek jų dar tik žydės pavasarį!
Mano dukros
Ar tilpsit
many
kai neįstengsiu rankų pakelt
ir akių
kai jūsų vaikai pieš Namus.
Kur tada būsiu aš? Pražilusi.