vėjyje supasi
katino ūsai,
prabangūs kostiumai
ir taviškiai malonumai.
kur padėjai metus,
neskaičiuotus,
painius,
kai tikėjai ne tuo, kas esi,
bet tuo, kas nesi?
kur padėjai raktus,
išminties ir minties-
paprastos netekties
savo norų, svajonių,
savo paties klajonių,
nuotykių, versmių,
tų karštų ir gilių?
o dabar...
dabar vėjyje supasi
katino ūsai,
prabangūs kostiumai
ir apleisti taviškiai malonumai.