Galim ką galim ir būkim, kas esam,
Žmonės, kaip žmonės ragavę klaidų. *
tvankūs rugpjūčio debesys
piešia perregimų kelių tinklą
nutylėtoj Vokiečių gatvėj link šiaurės Monmartro
mane šūkteli trečios kartos šiaulietė
intersection
toj vietoj netikėtai susitinkam
žemėj vaitoja liuteronų varpas
per daug ženklų kad užsimirštų
nubėgant laikui
paspringsta unimarketai bažnyčiom
...
Šapyrose** paskęsta mano žingsniai
padam padam padam
sugrįžta prieškaris Mikšys ir Bugailiškis
į septynioliktą Šiaulių Monmartrą
skuba abstrakcionuota Editos Piaf Europa
bohemiškai apsitveria nuo miesto apkasų
nuo burzgesio
padam padam padam
dar gyvas bet legenda Vaičiulionis diriguoja
...
išsilankstau raštelį
garbaus kritiko manuskriptą
tavo kodai per daug lokalūs
tik senam šiauliečiui suprantami ženklai
nieko negaliu su savim padaryt
...
kas gi neklysta žõlės aistra kvepia mylėsim lig skausmo*
Paryžiaus Monmartro žemėj
stilizuotoj Dalios Kasčiūnaitės paveiksluos
burkuoja vynas
žiburiuoja aureolė Garbios bet ne garbės Šiaulių pilietės
Milord Mon Dieu Sous le Ciel de Paris
padam padam padam
užtikrintai Editą Piaf dainuoja Rapalytė
...
rugpjūčio debesys lietum prapliumpa
sugriautą taip nelengva atstatyti
*Ištraukos iš Šiaulių Monmartro respublikos himno
**Šapyrų pievos, dabar miesto parkas, pakeliui į Šiaulių Monmartro respubliką