Takai į tėviškį žaliu žoli užžėlė,
Sakyk – ar pameni, kadu tynai buvai,
Ant namo durų — tėvo pasagėlė,
Ant stogo — busilas su išsklaistais sparnais.
Bucuoja vėjas sanų kiemo liepų
Prie suolo paspuošė žiedais vyšnia,
Likimo balsas iš toli atliepia,
Pabunda tėviškė — vienintelė šviesa.
Žvilgsniu paglostai vakarų auksinį –
Pievelėj šokis lauko dobilų,
Ir kap jie šoka vėjuje sukcinį,
Tavi už rankos, mylimas, imu.
Prisek žvaigždelį skliauto tarsi gyvų
Ji mirksi, akina tavų akių šviesa,
Aš dovanosiu tau dangaus motyvų,
Kai žamė puošis žalumu visa.
Sveika būk tėviške, motula sengalvėla,
Sveika beržais svyruokliais, žalumu,
Ca an kapų senoliam žydzi kvietkai,
Kadais ca būdavot pirkelėj su mamu.
P. s. L skaicykit kietai, tep šneka Lazdzijuosa.
2019-10-25 11:35
Perskaitau, o šį kartą dar įdomiau gavos, nes derinant lazdzijietiškų tarmį su įprasta tarme:), 5
2019-10-19 18:26
Labai autentiška, skaičiau ir šypsojaus )
2019-10-19 11:22
Lyg savo močiutę girdėčiau deklamuojant (:
2019-10-19 08:13
labai miela..
2019-10-18 23:46
mano susigraudina dūšela viskio paveikta
kažkur užsilikę
šiobeito
ar iš lazdiejų ar iš barmaliejų
man gerai
taip sau išlendu pažiūrėt
aha yra
atėja atėjo
aš išėjau
2019-10-18 19:55
Požiūrį į tokią tarmišką rašytinę kūrybą ne kartą išsakiau. Autorė galėtų publikuoti gyvos kalbos garso įrašą.
Nevertinu.
2019-10-18 18:45
Arba 5 arba nieko. Širdzis trupinama neslaidza.
2019-10-18 18:03
amžinai jauna mūsų tėviškė, nereik lia lia.
2019-10-18 17:20
ca gražu
tėvo pasagėlė gal geriau būtų žirgo pasagėlė, suprantu, kad priklausiusi tėvui, cik...:)
2019-10-18 14:22
Nu aš skaičiāu žemātėškā, ale vėskuon soprontu,
nu tep lyg būtau dzūkeli y ciksėtau cik cik. 5
Atėja,
labai puikus kūrinys, lyg ten būčiau.
Pati žinai, aš nekalbu netiesos,
tu esi puiki kūrėja, viena mano mylimiausių.