Išgalvojimai

Išgalvojau naktis, kai paklydę sapnai grįžo tykiai
Kai tamsybė niūri keitė vasaros alkį į šviesą,
Išgalvojau tave, kai gėla lyg  varvekliai išnyko
Ir ištroškus viltis meldės gėriui ir pamirštai tiesai.

Išgalvojau dienas — niekas nieko išduot nenorėjo,
Alko karščio gėlė, o pasaulis iš naujo nutyko,
Tiktai žmonės keistai elgės Johano Štrauso alėjoj,
Ir praeivis tamsus metė elgetai pusę skatiko.

Išgalvojau paukščius, juodas varnas maldavo gegutės
Nerokuoti gaidom, viskas keičias lyg pasakų knygoj,
Ir tik vėjas svaigus, vėl žvakes ir žibintus užpūtęs,
Geso, duso nakty, kai užkimo jo ilgesio  stygos.

Išgalvojau tave, nes dar niekad tavęs neturėjau,
Neturėjau šviesos, nei sulos iš molinio ąsočio,
Susirinko tyloj tie keistai apsirengę tarėjai
Vėl ir vėl gėrė, valgė jie skalsiai ir sočiai.