kada ruduo geltonas
man taip sunku su juo susigyventi
ieškau raudonos kuprinės
raudonų batų
neturiu batų ir negaliu išeiti
norėčiau jaustis saugi gatvėje
mano ruduo labai raudonas
rudai raudonas
kaip šis klevo lapas
kalbinu lapo sieliukę
kalbinu vėją
mintys toli
meldžiuosi
norėčiau turėti paguodžiančią širdutę
o dabar aš tokia kruvina
kruvinos ašaros
ir širdis nuoširdžiai kraujuoja
ieškausi rytojaus
bandau sukurti
meldžiuosi
einu raudonais batais
ir deduosi eilėraščius į kuprinę
deduosi ant pečių
raudoną kuprinę
keliausiu su vėju