_Ana_Brada_Joj bernelis per ūlyčia, ūlytėla dunda,
Žieds jurgina prie kepures – mergeloms pagunda.
Caks žirgele patkavėlas, balns – žaliausia tyma.
Dailiai lenkas mergužėlai, žvilgsnį rūta skina.
Būk pasveikinta, uogela, – akelas sublizgę, –
Dovanotum jei širdela, atiduočiau viską.
Tu – melagis, bernužėli, – sedulėla rausta, –
Meili, ne vienai, žadėjęs, likai vienu skausmą.
Neisu, neisu aš už tavi, širdelą rakinsu
Ir raktelį nuo širdelas upelėj skandinsu.
Karpytlapės žel rūtelas, vešlus vainikėlis
Garbingiausiam teks berneliui, bet ne laidokėliui.
Joj bernelis per ūlyčią galveli nuleidęs,
Žieds jurgina prie kepures tabaluoj palaidas.
