Rašyk
Eilės (72764)
Fantastika (2184)
Esė (1499)
Proza (10274)
Vaikams (2486)
Slam (49)
English (1097)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 30 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







2.

  Trys raganos sėdėjo prie didelio apvalaus stalo Tylos menėje viršutiniame Angardo rūmų aukšte. Atėjo laikas apsispręsti. Prieš jas pūpsojo krūvelė iš beveik trisdešimties pergamento ritinėlių su savanorių vardais ir įgaliojimais. Ten buvo galima rasti visko: nuo beprotiškiausio narsuolio iki baimės nepažįstančio bepročio. Reikėjo atrinkti vienintelį. Išrinktąjį. Didvyrį. Auką.
  - Ką gi, sesės, Audiencijų salėje susipažinome su visais. Tikiuosi, sužinojote apie juos viską, kas būtina. Kažką dar aptarinėti nėra prasmės. Reikia apsispręsti. Mūsų savanoriai jau traukia į pasienį. Juos turime pasitikti Moro pilyje ir paskelbti Išrinktąjį. Iki rytojaus dar reiks suspėti viską jam išaiškinti. Taigi, sprendimą privalome priimti greitai ir, kaip žinote, vienbalsiai, - Gandijerė trumpam nutilo. Netrukus tęsė: - Siūlau vienokiu ar kitokiu būdu tiesiog balsuoti. Prieš tai susitarkime, kad daugumos sprendimas bus pripažįstamas visų. Tegul bus taip.
  - Tegu bus taip, - pritarė Jalinija.
  Fandigierė dvejodama nužvelgė seseris, bet nusileido:
  - Tegu bus taip.
  Gandijerė ištiesė ranką, norėdama paimti tuščią pergamento skiautę, gulinčią šalia įgaliojimų krūvelės, bet pamatė, kad nesikeldama nepasieks. Ji elegantiškai apvertė plaštaką. Panaudojo perkėlimo burtą. Lapas  praskriejo virš stalo ir nusileido jai ant delno.
  - Siūlau kiekvienai į šį lapą surašyti po tris savo favoritus. Iš jų atrinksime du, kurių vardai kartosis dažniausiai. Už juos vėl balsuosime.
  Tai pasakiusi, Gandijerė paėmė plunksną ir ant lapo užrašė tris vardus. Fandigierė iškart pakėlė ranką delnu į viršų ir pergamento skiautė su plunksna nuskriejo pas ją. Ji perskaitė, ką užrašė vyresnioji sesuo, ir puolė rašyti savo išrinktuosius. Kai vidurinioji sesė baigė plunksna krebždenti pergamentą, Jalinija atsisiuntė jį sau. Permetusi akimis sąrašą, pamatė, kad jos favoritai jau įrašyti.  Paskleidė pakeitimo burtą. Pergamento apačioje atsirado dar trys vardai. Gandijerė susigrąžino pergamentą. Peržvelgė jo turinį ir tarė:
  - Trys įtraukti po kartą – juos galima atmesti. Kiti trys: Ugninis Lapinas, Valencijus Anvėrietis ir Elmoradas Forsas – po du. Teks rinktis iš trijų.
  Gandijerė susimąstė. Laukė, ką pasakys sesės. Raganos neištarė nė žodžio.
  - Siūlau išbraukti  Lapiną, - pertraukė tylą Triumvirato vyresnioji.
  - Kodėl taip? Girdėjau – jis geriausias, - užprotestavo Fandigierė. Lapinas buvo  jos favoritų sąraše.
  - Žinau. Net žinau - kodėl. Rinkosi tik tas užduotis, kurias tikrai galėjo atlikti, kovojo tik tas kovas, kurias žinojo, kad neišvengiamai laimės. Šį kartą kažkodėl pasielgė priešingai. Tačiau tai nieko nekeičia. Jis vis tiek nemoka rizikuoti, juo labiau, pralaimėti. Išrinktajam to gali prireikti.
  - Nemanau, kad tai turi kokią reikšmę. Turbūt metėte likimo burtus ir žinote, kad kiekvieno iš jų  galimybės nugalėti juodąjį burtininką ir jam pralaimėti yra lygios. Vienodai sėkmingai galime siųsti bet kurį.
  - Likimo svarstyklės niekada nelieka sustingusios pusiausvyroje. Galų gale kažkas jas vis tiek palenkia į vieną ar kitą pusę. Tą kažką mums ir reikia rasti ir dar priversti spustelėti mums reikiamą lėkštutę. Nemanau, kad tai galėtų padaryti Ugninis Lapinas.
  - Kodėl? Nes anksčiau nerizikavo? – ironiškai pasiteiravo Fandigierė. – Kodėl tada nesirinkti Rytų vėjo? Jis dažnai rizikuoja.
  - Skaičiau rūmų kanceliarijos pranešimą apie mūsų savanorius. Klaidžiojau Rytų vėjo mintimis. Susidariau įspūdį, kad jis rizikuoja ne dažnai, o visada. Vėjas ir Lapinas – tam tikra prasme panašūs. Jie nesirenka. Taip yra todėl, kad be savo pačių gyvybės, daugiau neturi ką branginti: vienas jos nesaugo, kitas puoselėja, - bandė aiškinti savo sprendimą Gandijerė. – Anvėrietis ir Forsas – kitokie. Vienas turi moterį, kitas – šeimą. Šito niekada nesuprasiu, bet kiek sužinojau iš jų minčių, jiems tai labai svarbu. Atrodo – svarbiau už viską. Tai neleidžia kvailai rizikuoti. Kita vertus, nei Anvėrietis, nei Forsas užduočių nesirenka, kaip tai daro Lapinas. Nori nenori jiems tenka rizikuoti. Reiškia jie moka tai daryti. Kitaip nebūtų vieni iš geresnių. Atminkite, kas pasakyta tikrojoje pranašystėje: “jo pašaukimas išeiti, o lemtis sugrįžti, jo kelias nubarstytas pergalėm, kurias prisimena, ir pralaimėjimais, kurie sukelia šypseną, jis nemyli sėkmės, sėkmė myli jį. ”
  - Ir kurį čia taip myli sėkmė? – nerimo Fandigierė. – Anvėrietį, kurio moteris negali pastoti, ar Forsą, kurio dukra akla? O pergalės, kurias  prisimena? Jei kalbėti apie Anvėrietį, tai labiau prisimena jo pralaimėjimus. Pranešime to nėra, bet Kancleris sakė girdėjęs, kad visi leipsta juokais, kai kas nors užeigoje pasakoja istoriją, kaip mūsų didvyris medžiojo Vezos vilkolakį. 
  - Būtent, sese, juokais, - įsiterpė Jalinija. – Pralaimėjimas, kuris sukelia šypseną.
  Fandigierė piktai dėbtelėjo į jaunėlę. Paniekinamai vyptelėjo. Gandijerė kalbėjo toliau:
  - Nemanau, kad pranašystės žodžius reiktų suprasti tiesiogiai. Greifusas tikriausiai norėjo pasakyti, kad reikia surasti, kaip paprasti žmonės sako, laimės kūdikį. Taip pat nereiktų labai pasikliauti tuo, kas kalbama smuklėse. Šiandien vienas, prisigėręs midaus, pasakoja vieną, rytoj kitas, prisipliurpęs alaus, jau visai ką kitą, ir nežinia, kas tiesa. Greičiausiai, jos ten net nėra. Aš taip pat domėjausi ta vilkolakio istorija. Girtuoklis, kurį užsipuolė riteris, atsigavo, net nustojo mikčioti. Vilkolakis, Anvėriečiui išvykus, daugiau nepuldinėjo, nors riteris jo ir nesumedžiojo. Kaimiečiai išsirinko naują valdžią. Dabar visi patenkinti. Pasirodo, nėra taip blogai. Negaliu tvirtinti, kad prie to kažkaip prisidėjo mūsų Valencijus, bet vis dėlto... Ir kitos jo neįvykdytos užduotys baigėsi panašiai. Bent nepatenkintų paprastai nebuvo. Tą patį galima pasakyti ir apie Forsą. Abu jie turi kažką, dėl ko likimas jiems palankus.  Bet baikim svarstymus. Jau sakiau – tai nieko neduos. Tiesiog balsuokime. Siūlau Lapiną išbraukti iš favoritų sąrašo ir tegu bus taip.
  - Tegu bus taip, - lyg aidas pakartojo Jalinija.
  Fandigierė šį kartą nusileido, tik todėl, kad taip buvo susitarta – pritarti daugumai. Ji niršo. Jos su Gandijere buvo panašios racionaliu mąstymu, nuoseklumu, ištikimybe burtininkų kastos tradicijoms. Jalinija kitokia. Motina ją gimdydama mirė, o tėvas daugiau rūpinosi karalyste nei dukterimis. Jaunėlei daug kas buvo leidžiama. Vaikystę ji praleido su paprastų žmonių vaikais bendraamžiais, o ne su vyresnėmis seserimis.  Iš ten ji atsinešė kažkokį perdėtą jausmingumą. Ką nors sprendžiant, dažnai vadovavosi ne burtininkams deramu racionaliu mąstymu, o jai pačiai gerai nesuvokiamu teisingumo jausmu. Jalinija ir  Gandijerė buvo tokios skirtingos ir vis tiek jų nuomonės dažniausiai sutapdavo. Fandigierė likdavo mažumoje.  Vieniša. Atstumtoji. Atrodė, kad seserys viena žino kita jaučia kažką tokio, ko nei suprasti nei pajausti Fandigierė negali. Tai žeidė, skaudino ir, galiausiai, tai siutino. Per ilgus metus ji išmoko nuryti kartėlį, bet giliai širdyje buvo įsitikinusi, kad kada nors išmuš ir jos žvaigždžių valanda.
  - Ką gi, - Gandijerė palinko į priekį ir padėjo rankas ant stalo, - iš mano sąrašo liko tik Anvėrietis, iš tavo, Fandigiere, Forsas. Mūsų balsai lyg ir aiškūs. Jalinija, dabar viskas priklauso nuo tavęs. Jie abu yra tavo sąraše. Tau spręsti. Kurį paliksi, tas ir bus mūsų Išrinktasis.
  Triumvirato vyresnioji mostelėjo ranka. Pergamentas su likusiais keturiais įrašais nusklendė per stalą ir nusileido prieš jauniausiąją seserį.
  Jalinija ir be likimo burto metimo žinojo, kad viskas tuo baigsis:  jai teks rinktis ir dar nežinant pagal ką ir kam renkama. Ji nemėgo pasirinkimų, kai alternatyvos akivaizdžiai nieko negali pakeisti, kai rinktis tenka vos ne tą, kuris labiau patinka, ar išvis metant kauliuką.
  Jai labiau patiko Anvėrietis. Nors šį kartą keistai atrodytų: pasirinkti labiau patinkantį, kad pasiųstum į mirtį. Gal rinktis Forsą? Bet vėl, pasmerkti žmogų galimai mirčiai tik todėl, kad jis mažiau patinka, nemažiau kvaila. Ir ar taip renkami didvyriai? Lyg rinktum pralaimėtoją. 
  Jalinija apie savanorius žinojo beveik viską. Bent tai, ką galima išsiaiškinti, skaitant žmogaus mintis. Ugninis Lapinas, prieš išvykdamas į Sengardą, iš vakaro iki vėlumos savo pilaitėje vienas gėrė midų. Pats sau sakė: “kad kelias nedulkėtų”.  Bet jauniausioji ragana žinojo, kad taip milžinas bandė slopinti baimę. Išgėrė daugiau nei įprastai, o gulti nuėjo blaivesnis nei visada. Svaigalai nenužudė baimės. Su ja Lapinas atsigulė, su ja ir atsikėlė. Sėdo ant žirgo ir išvyko. Ko nepadarė midus ir niūrus rudens rytas, kuris turėjo būti gudresnis už vakarą, sugebėjo padaryti kvailas žmogaus noras žinoti, ko esi vertas. Ne parodyti savo vertę, ką Lapinas sėkmingai iki tol darė, bet sužinoti, ko tikrai esi vertas.
  Ne mažiau keistai elgėsi ir kiti du. Anvėrietis prieš išvykdamas pasimylėjo su žmona, ko niekada nedarydavo, ir šiaip viską darė priešingai nei visada. Net kai žadėjo grįžti, tuo nelabai tikėjo. Forsas įniko į ūkio reikalus, nors nebuvo uolus tokiems darbams. Net aptarė su prievaizdu būsimą sėją. Atrodė, kad taip bandė užsitikrinti, kad namuose nors kurį laiką liks dalelė Forso, kurio jau nebus. Bet visa tai – tik emocijos. Iš savanorių minčių išgraibytos prisiminimų nuotrupos nepadėjo Jalinijai apsispręsti. Tai buvo tik asmeniniai pergyvenimai reikšmingi nebent pačiam žmogui.
  Kai kurios savanorių mintys buvo panašios. Nei vienas iš atrinktųjų netikėjo paskelbta pranašyste. Jalinijos tai nestebino. Paprasti žmonės nelabai palankiai žiūrėjo į burtininkus. Jie nepasitikėjo tais, kurių negalėjo suprasti. Tad kodėl turėjo tikėti jų žodžiais? Nenustebino raganos ir tai, kad visi savanoriai ir be likimo burtų metimo gan tiksliai vertino savo galimybes. Buvo patyrę reindžeriai. Tiesa, juos labiau domino ne galimybės laimėti prieš burtininką, o tikimybė likti gyviems. Jų mintyse tik tokia baigtis reiškė pergalę. Likti gyviems galimybė buvo viena iš keturių. Jalinija žinojo tiksliai. Savanoriai - beveik. Va, tai raganai suprasti buvo sunku. Kodėl netikėdami pranašyste, žinodami, kad jų šansai laimėti prasti, šie vyrai ryžosi tapti savanoriais? Ji klaidžiojo po jų mintis, ieškojo, už ko galėtų užsikabinti. Galiausiai, suvokė, kad jų pasirinkimo priežastys slypi ne tarp minčių, o tarp žmogiškų jausmų sumaišties, kurios tik atspindžius galėjo rasti jų mintyse. Lapinas norėjo išbandyti save. Ko siekė kiti du, Jalinija nežinojo. Tai ir nebuvo svarbu. Nepriklausomai nuo priežasties jų pasirinkimas turėjo prasmę tik tuo atveju, jei liks gyvi. Jei reindžeriai taip pasirinko, reiškia tikėjo, kad likimo svarstykles nusvers ne trys, o viena galimybė iš keturių. Tikėjo jausmais, o ne protu. Pasikliovė kvailu atsitiktinumu, lyg turėtų galią užkalbėti likimą.
  - Sesute, metas pasirinkti. Sunku nuspręsti - mesk kauliuką, - Fandigierės tonas buvo reiklus.
  Dar prieš tai Jalinija pajuto lengvą svaigulį. Fandigierė bandė skaityti jos mintis. Gandijerės minčių sesė niekada neskaitydavo, o jaunėlės atžvilgiu sau leisdavo tą daryti dažnai. Jalinija tai žinojo ir išmoko laiku išskleisti apsaugą. Ir dabar sesuo nieko nepešė. Todėl ir nesužinojo, kad sprendimą Jalinija priėmė jau seniai. Visi šie svarstymai buvo tik nesėkmingas bandymas rasti labiau įtikinamą priežastį pasirinkimui, o gal tik nesąmoningas noras nutolinti tai kas neišvengiama. Jalinija pakėlė ranką ir panaudojo pakeitimo burtą. Du įrašai pergamente išnyko.  Liko du kartus užrašytas vienas ir tas pats vardas. Jalinija dar kartą panaudojo pakeitimo burtą ir pasiuntė pergamentą Gandijerei. Triumvirato vyresnioji gracingu judesiu pagavo sklendžiantį pergamento lapą su likusiu vieninteliu vardu.
  - Valencijus Anvėrietis, - perskaitė. – Išrinktasis. Tegu taip ir bus.
  - Tegu bus.
  Šį kartą abi jaunesnės seserys ištarė kartu. Fandigierė - įsmeigusi abejingą žvilgsnį į pergamento lapą. Jalinija – gūždamasi lyg prasižengęs vaikas. Ji negalėjo sau atleisti, kad pasmerkė žmogų vien todėl, kad jis neturi vaikų. Ji manė, kad taip neteisinga. Bet, jei pasirinktų Forsą, reikštų, jog pasmerkia žmogų vien todėl, kad jis jų turi. Tai būtų dar neteisingiau.
2019-08-28 07:13
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą