Įbrendi į naktį gilią,
Žvaigždės nuskini uogelę,
Tyla sugrąžina – myliu,
Žaizdą tvarsto. Visagalė –
Jinai. Eini išpažinti,
Žodžių – neprireikia, vagą
Dovanoja, plukdai mintį,
Lyg šventa Šventąja, teka.
Pasileidi priekin, groji
Tiems, kas šiąnakt naujai gimsta,
Gera virsta negeroji,
Skruostai raudoniu prisirpsta,
Viltimi tu juos apklostai,
Į aksomo vystai metą,
Dovana – saldžiausias bluostas,
Tyloje – save atradę.
Ir jau nieko tau nereikia,
Meilės kalnus susipylei,
Žiupsnį pajautimo sveiką
Semi, turi naktį gilią,
Kurioje tau viltį kloja,
Ant tavęs niekas neniršta.
Savo tylai asistuoji
Visu dešimt sielos pirštų.