Rašyk
Eilės (72113)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10338)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Keldamas ošimą radijo bangų
lyrinis aš išeina į juodas lankas.
Paukščių takas išsirietęs lanku
Grigo ratą ridena man į rankas.

Baigusi Lyros žvaigždynu grojus 
vakare rudenio rūbus nusivilkai. 
Ir oriai sakai: tegyvuoja herojus,
kurio nesudraskė geležiniai vilkai.

Ir krentam į liepsnojantį krūmą
laimingi nuo kojų iki galvos,
pamiršę skausmą ir abejingumą, 
abu vakarėjančios Saulės spalvos.
2019-08-25 21:38
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-28 12:34
Laila
Gražu, ypač trečias posmelis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-26 22:26
Nuar
Vidutiniškas. Nei geras, nei blogas. Gal todėl, kad skaitant jį sunku įsiminti. Nuslysta minčių paviršiais.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-26 18:33
Erla
Šia autoriaus kūrinys silpnesnis.
2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-26 09:10
Babytė Onytė
oriai tariu: tegyvuoja herojus,
kurio nesudraskė vilkai. 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-26 02:07
Loke1
Toks optimistiškas paskutinis posmelis:)he
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-25 23:02
NYda
pamiršę skausmą ir abejingumą...

geras
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą