Snigs

Kažkas gerklėj žodžius užsiuvo,
Dabar tylėt ir man, ir jiems,
Mintis keliaus kažkur kaip buvus,
Dar lėks, dar veršis ji vis vien.
Ką jai pasiekti? Gal žvaigždynus?
Kur jai nutūpti – ji tokia tyli?
Kur jos keliai, juk nieks nežino,
Kad net paklyst vienatvėje gali.
Gali išeit, mintie, ir nesugrįžti,
Ir tuščia, vieniša paliks,
Širdis plazdės – prie  praeities pririštas
Tavasis sapnas paukščiais snigs.