...
apsiavęs sandalais
arkliagalvis jaunuolis
žmogaus kūnu
ant avižinių dribsnių pakuotės
ėda
skabo avižas
galvutė po galvutės
už jo ritualą svarbiau
tik renginiai amfiteatre
ir hipodromų lenktynės
neprasikalstančios saulės
migdomi kūdikiai ir seniai
jų nnpaprastai šviesios galvos
kažkada mokėjo žvangėti
jų mintys
dar neprasikalusios
arba jau nebeprasikals
senatas tai arklidės brolau
kiekviena trynio spalvos diena
apšviesta svastikos ir gintaro
kuriame mes tik inkliuzai
manieros ir muistymasis
įpročiai neleidžiantys
pažvelgti už akidangčių
miesto gatvės
tai nutrypto maniežo takai
su retsykiais
persikertančių linijų
iliuzijom
už jų tik vilnyjantis
šiurenimas laukais
ir žolės įsirėžusios atmintin
amžinumas