raidžių pelekais
saulėtekis plaka
sagas ant siūlo
lietaus lašus
kad pabustum
atsegu
kad neišeitum
ašarą vieną
*
žodžių kolibriai
lesa raides
šilauoges
nuo pagalvės
tavo
saulės rezginio
*
debesų ormaišiai
išpučia kopas
bėgi griūni
vėjas į ausis
nepermaldomas
skrieju ant plunksnos
baltai
negirdžiu
*
laikaus už rankos
per smėlio kalną
saulėtekio
kanoja
dviems
*
apipili muzika
kalbėjimais
apsigaubiu
paplūdimio rankšluosčiu
pauzė
smėlis
pauzė
*
kalbėjai
klegančiais kirais
ir penktą ryto
krito tyla
pro langą
lekiančiam į gatvę
vienišam dviratininkui
po ratais
*
bandau atsispirt
nuo palangės
jūra į stiklą ošia
atitraukiu užuolaidas
spurdantis rytas
murkia į delną
kilk
*
akys kaip upės
nebesurenku žvilgsnio
po skrybėle
ąsotis
medaus akmenėliai
į debesis
kur tu
*
ratu kiras ir aš
trikampės pėdutės
persikryžiuoja
baltos lėktuvų uodegos
poliarinių lapių
per
kai
ty
čiu
kai
*
perveria saulėtekis
akis
būk mano
čadra
kad liktumei
švelniai kuždanti
laiko pasija
*
spalvos virš jūros
dangaus chalato
dirželį atrišu
įžemina purpuras
banga per kelius
horizontą
pusiau
pjauna
*
nuo spalvotų skėčių
pilna gatvė vaivorykščių
ir tu
šypsaisi