rūpestėli koks tu mažas
kai pasaulis tylos akimirką
virsmo iš nulinių koordinačių
per planetų skaičiavimus
keplerio sujungtais laidais
mažame oklahomos kaimelyje
sprogsta į tavo akis sujungdamas
penkias žemynų tinklaines
rūpestėli gimęs ne skaičiams
o begaliniam visų saitų atrišimui
nuo žemės nuo mūsų
kad atvertum nuo elektros stulpų
kibirkščiuojančius palaikus
pro olandiškus malūnus
išsuktus vandenynų
į begalinę erdvę
nuo uranu aplietų apolonų
iki susimąsčiusio kimkiduko
kam palikt laišką išvykus šeimininkams
kai teniso kamuoliuko rida
apibrėžia įsitvirtinimų palubes
kai stebėsenos lauke eižėja gruntas
ir benamiai šunys inkščia
prie nevalytų restorano stalų
rūpestėli menkas ir laikinas
kaip ir gyvenimas ar marškiniai
lapino oloje pakloti naujam persikėlimui
kad susigertų baimės ir netikėjimai
brendant per užmirštas upes
besilaikant už rankų
ar žinai kiek virvės tenka
įsikibti vienam į kitą
origami gervelių trikampiais
akys sminga į rūko grybą
sukeldamos povandeninį akmenų šokį
bežodį bekvapį bedruskį
tikėjimą kad galim viską pakeisti
paėmę iš reikiamo stalčiaus
upės sklastymo smeigtuką ir juo
iki kraujo pažymėję brastą