Rašyk
Eilės (71977)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10301)
Vaikams (2493)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 740 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Tarsi strėlė ji kiaurai vėrė, skaičiuoti galios – negali,
kalba kokia švelni, meili, kai sielą laisto tarsi gėlę,
nors tu – brandos jau pakely, bet josios rankos nusistvėręs,
į dangų kyli ir gali kalnus nuversti, žvaigždes išsirinkti.

Kai ji apraizgo tavo mintį – gerėji. Plūstantys jausmai –
skirti tik – jai, tik – jai vienai, deivei iš Rojaus stebuklingo sodo.
Nereikia proto, kelią rodo ir nesinori jau ištraukt strėlės.
Žaizda – gili ir dar gilės, jei tu neradęs savo pusės,
aklai keliaudams, atsidusi: ieškojau jos ir neradau.

Kartą jos strėlę... pajutau. Ne vyną, o nektarą laistau
ir virsta ji į geismo aistrą, kuri meduotų bučinių –
negaili, kai mirksnius menu ir klostes šilko. Ji nesmilko,
o degė, tarsi kaitrus laužas. Vos pagalvojus, širdis daužos
ir kyla į dausas paukščiu. Lig šiol ją – branginu, jaučiu
ir nesistengiu jos apgauti. Valdovei šiai – džiugu tarnauti.
2019-06-10 21:35
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-11 08:53
Teta_Santa
Nuoširdu, ačiū
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą