Rašyk
Eilės (72015)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10312)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ant namo stogo krašto stovėjo žmogus. Nepasakytum, kad savižudis, turbūt praėjęs neišsigąstum ir nepultum pamokslauti apie gyvenimo prasmę ar svarbą. Jis tiesiog pėdomis lietė ribą tarp gyvenimo ir mirties. Visas jo kūnas virpėjo iš pavydo toms palaimintoms pėdoms, kurios vienintelės kūniškai jautė tą gležną ribą. Žmogaus kūnas buvo kiek pasviręs, o jo šešėlis lyg koks inkaras laikė žmogų prisišvartavusį prie gyvenimo. Tik minčių nebebuvo – gilusis šulinys pagaliau išdžiūvo.

Taip žmogus ir stovėjo paribyje be minčių ir jausminių įsipareigojimų. Nežinia, ar jis buvo pasirengęs šokti, ar ne, bet vis dėlto kaimynai matė, kaip figūrą pasiglemžė iš asfalto sklindanti žemės trauka. Vyras nemirė, tik susilaužė kairę koją. Ligoninėje jo lankyti niekas nepanoro ir jis tyliai gijo kartu su lūžusia koja.

Kai galėjo sugrįžti į savo kančių židinį, ten jo laukė kaimynė: rūpestinga jos kūno padėtis kūrė meilios madonos paveikslą, bet vyras papurtė galvą. Moteris laukė su puodeliu karšto sultinio ir nė kiek neįsižeidė, kai vyras sultinio atsisakė. Ji vis vien liko neskoningai dekoruotame buto prieangyje, kol nebuvo vangiai pakviesta į svetainę. Atsisėdusi prie lango, ji žvelgė į pilką mišką be lapų, be norų, be gyvybės.

- Čia jūs, - tarė rodydama į miško pusę. – Jumyse juk nebeliko minčių, esate apdovanotas kūnu be sąmonės. Ar ne?

- Nežinau, ką jums atsakyti.

- Bet tai tiesa, kodėl gi šokote, jei vis vien dabar esate gyvas? Šis savižudiškos prigimties protrūkis būdingas daug kam, bet jūs per silpnas mirti.

Vyras piktai sutrepsėjo kojomis, jam šis pokalbis kėlė šleikštulį, atrodo, tuoj vems kaimynės minčių lietumi:

- Kas jūs tokia, kad dabar mane teistumėte. Esu čia, kad jums pasakyčiau, jog mane žavi riba tarp būties ir nebūties, todėl ir pasirinkau šokti. Nesu nei laimingas, nei nelaimingas, bet mane domina būties slėpinys.

- Per daug įmantrių posakių, - susiraukė kaimynė ir pakilo. – Jau eisiu, atsiprašau. Gal man irgi reikėtų pabandyti?

- Ką?

- Šokti.

Kitą dieną jiedu nesusitiko, bet abu pokalbį pamiršo. Tarytum jo nė nebuvo. Bet kaimynystėje pasidarė neramu, nes per visus gyvenimo ten metus niekas nebuvo bandęs nusižudyti. Žmogus, tai sužinojęs, šyptelėjo: jam reikėjo atlaikyti  piktus senų moterėlių ir jaunų mamų žvilgsnius, nes kad tik šis nukrypimas nepasiektų kaimynystės jauniklių. Prieš miegą mamos vaikams imdavo glostyti putlius raudonus žandus ir, į ausį šnibždėdamos, kartodavo, kad myli savo vaikus ir tenori jiems gero, kad jiems gyvenimas yra paruošęs daug nuotykių ir jie turi viską išgyventi. Vaikai tik užsimerkdavo ir tuoj pat užmigdavo. Toks ritualas patapo visų kaimynystės gyventojų raminamuoju vaistu, tačiau nė vienas nejautė tokios ramybės kaip mūsų herojus. Galbūt kaimynai surauktų nosis, sužinoję, kad tokį pasibaisėtiną žygdarbį atlikęs kaimynystės gyventojas pelnė herojaus titulą, bet vyras nieko negalvojo.

Jis vaikščiojo aplink gyvenamuosius namus ir nieko nematė. Apatiškas viskam, kas jį supo, jis lėtai suko ratus ir nesuvokė, kodėl gyvenimas toks nuobodus.
2019-06-09 19:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-12 22:08
ONYX
A jus egzitėncialyzmas niapainiajatia su paprasčeuses dikiniejimasis?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-09 21:11
klaudijus sulavarvis
meilios madonos paveikslas: galva palenkta į šoną, virš galvos plaukus prilaikantis lankelis, po juo lyg skara. lankelis gal ir ne plaukus prilaiko, gal tai tokia vaivorykštė, kažkoks keistas žymuo. sutinku, madonos gali gyventi ir ant stogų. nieko čia nuostabaus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą