Nuašarojusi pavasario gelmė
Slysta tekėdama liepsna
Garus vėsina stiprėjanti tėkmė
Išblyškusi nuo mėlynžiedžio sapno
Pilkas purvinas vanduo plautyje
Sunku įkvėpti nesibaigiančio moralo
Mano kūnas išsibarsto be jokio amo
Krentu it alyvos žiedai įstrigęs tarp romano
Pavasari, drėgme pritvinkęs
Sugerk mane ir išleisk jokio lašo
19-05-30 (esu pradedantis poetas, man 18 metų ir tikiuosi Jums patiks mano kūryba, ačiū, kad skaitote)
2019-06-03 01:35
jausmo yra. tas gerai. skystokas kūrinėlis. o tai jau nelabai gerai. kas čia per įmantrybės antroje strofoje? skamba keistai. netgi komiškai. kaip ir kūnas išsibarstantis "be amo". bet sveikintinos pastangos ieškoti įdomesnių išraiškos formų. 2+
2019-06-02 13:08
moralo amo romano labai pjauna ausį, kaip ir priklauso, pradžia yra pabaigos nelabai. Bet pasivadinti poetu nėra per įžūlu.
Kai buvau kritiku, mat dabar nebesu, nors adminė aiškina, kad talentai nenunyksta išsitrynus, bet taikoma tik favoritams; tai va rašyčiau 3 avansu, aha, tiek jau ir įvertinta, nebloga pradžia 2003 m. kai pasiekdavau lygį 3 jaučiaus ach... įvertintas.
2019-06-02 11:50
sveikas, Debiutante...
2019-06-02 11:07
Pagonybe. Nais
2019-06-02 11:05
mes jau turėjome po šulinį
bet kasėme toliau
pajuodusioj pritvinkusioj
nuašarojusioj pavasario gelmėj
mosavom, šnopavom, keikėmės
slydo tekėdama gyvenimo tėkmė
apsikabinę stalo kojas
apmautas pilkomis kojinėmis
kumščiais braukėm purviną prakaitą -
išblyškęs vėso
mėlynžiedis sapnas
2019-06-02 10:54
Sakyčiau, toks wridiškas, yra gražių metaforų. Kaip naujokui neskaitysiu moralo, bet ir nepamečiau amo. 2