Yra keturios tiesos, kurių nėra.
Viena po oda, kita – garuoja
Trečia degančiai matoma, lyg dauba
Savamokslę erdvę gimdanti
Ketvirta spindi, lyg temstanti lempa
Tarpsmo, tapsmo ir ambrozijos dengta.
nugaruoju
vėl mantros
kirminai žirniuose
zalūpos pupose
o pasikalbėt
kaip raišam su klišu
niekaip
nesusieina
lempa
ambrozija dauboje garuoja
filazofas
pasidirbęs save tokį
tapsmo ir ekvinokcijos
niekučiuose
Ačiū už įdomią įžvalgą bei atitikmens atradimą. Rašydamas tai tikrai galvojau kažką panašaus, ką kasdien sau stengiuosi kartoti kaip mantra. Bet įkvėpimas atėjo iš 13 amžiaus kabalistinio teksto "Išminties fontanas". Ten yra toks posakis: tai, kas paviršiuje - besąlygiškai tyra, kas viduje - besąlygiškai atvira, o kas yra tarp - žėri, arba švyti. Čia įtraukiau dar savo ketvirtą elementą - garavimą, simbolį rezonansui.
Budizmas. Keturios tiesos: Dukkha, Samudaya, Nirodha, Magga. Jei nežinai, apie ką eina kalba, tai skaitant kūrinys skamba tarytum, rebusas. Nors tikrovėje tai labiau mantros užuomazga.