Išeiti verta,
Nes matyt jau laikas,
Per gėlių pilną lauką,
Per rasos lašelį skirtą tavo akims,
Išeinu - skęstu, likimo diena,
Pasiklausk skrendančio paukščio giesmės,
Kad suprastum dėl ko išeiti verta,
Per žiemą - vasaros saule einu,
Pas giliausias, minčių paslaptis,
Išeiti nesunku,
Sakai pasilik man kaip gruntas,
Kelias, kuriuo aš einu,
Kuriuo, laiku atėjus tu pasakysi,
Švelniai man į ausį: „Atleisk -
Išeinu!“