Nusiauti batus

Begėdiškas pilnatvės jausmas
Bloškiantis stipriau nei devintoji banga
Susidūrus jausmų ir alkoholio jūroms
Tampa vienintelis prieglobstis nuo baimės, tuščių namų.

Iš lėto nusiaunu batus
Jaučiu tai, ką jautei tu,
Kai vaikystės vėją pasikinkius
Basom tyrinėjai nekaltas pievas ir laukus.

Šaltas akmuo mano sielos buveinė,
Mano namai nakties tyloje.
Gaivus oras užpildo plaučius,
Laikrodis tiksi, nors laikas jau seniai sustojo.

Žengiu dar vieną žingsnį
Pergalės link,
Dar vienas pažadas
Išgelbėti saulę iš mėnulio gniaužtų.

Ir aš vis tiek
Dar nenoriu apsiauti batų,
Aš noriu jausti tai, ką jautei tu
Net ir prabėgus jau šitiek metų.