Rašyk
Eilės (71933)
Fantastika (2158)
Esė (1687)
Proza (10307)
Vaikams (2454)
Slam (47)
English (1088)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kamuolys pakilo į orą ir lėtai nusileido mano kvadrate. Palaukiau kol jis atšoks ir galva smūgiavau į Gigos kvadratą. Giga, net nelaukęs kol jis nusileis, staigiai smūgiavo koja Vamui. Vamas sustabdė kamuolį ir kaip koks brazilas mušinėjo jį ore. Lėtai artinosi prie mažylio Jojo.
Jojo buvo lėtas ir ligotas, - turėjo širdies problemų. Nors mūsų vienmetis, bet pats mažiausias, tačiau visi jį mylėjom kaip mažąjį broliuką.
Vamas smeigė staigų smūgį Jojo į rankas.
Trys taškai, - pasakė jis, - kiek turi, Jojo?
Pe-pe-penkiolika.
Jojo mikčiojo.
Tai pi-p-pisk iš kvadrato, - nusijuokė Vamas. - Ir po galais negaudyk kamuolo. Jį reikia mušinėt, bet tikrai negaudyt. Čia tau ne suknistas regbis.
Tu, Vamai, šūdžius. Kam kankini vargšą Jojo? Varkė turi tik devynis taškus, - susinervino Giga.
Išlieka stipriausi.
Giga buvo teisuolis. Jo tėvas nuo mažens jam skaitė Torą, mat jo šeima buvo žydai. O Vamas jam nuolat tai primindavo.
Prasidėjus vasaros atostogoms neturėjom kuo užsiimti, todėl žaidėm su kamuoliu žaidimą, kurį visi vadina blynu. Bent jau pas mus visi vadino blynu.
Tai paprastas žaidimas. Mes žaidėm keturiese, todėl reikėjo nusibrėžti keturis penkiolikos pėdų kvadratus, o per centrą – apskritimą vadinamą blynu. Žaidimas kažkiek primena fudbolą. Mušinėjam kamuolį vienas kitam kojomis ir galva. Tas kurio kvadrate kamuolys sustoja ir du kartus paliečia žemę – gauna taškus. Jeigu paliečia nuo kojos – vieną tašką, jei nuo galvos – du taškus, jei paliečia kamuolį rankomis – gauna tris taškus, jeigu atmuša į blyną – penkis taškus. Surinkus penkiolika taškų – palieka kvadratą ir žaidimas tesiamas, kol lieka vienas, kuris ir laimi žaidimą. Dažniausiai tai būna Vamas. Jis iš mūsų atletiškiausias, Giga – protingiausias, o aš tada buvau pats tyliausias.
Mano tėvas man sakydavo: „turi dvi ausis ir vieną burną, kad mažiau kalbėtum ir daugiau klausytum“.
Kamuolys atsimušė man į krūtinę ir atšoko į užribį. Bėgau paskui skrendantį kamuolį ir smūgiavau jį į viršų, bet jis tik nulėkė toliau. Turėjau pabėgėt kol jį pasivijau.
Nu tu ir medinis, Varke. - pasakė Vamas kai grįžau.
Gerai čia viskas yra. Mano šeši, tavo, Vamai trys, Varkės dešimt. - suskaičiavo Giga. - Davai servuok, Varke.
Man buvo visvien laimėsiu aš ar pralaimėsiu, nes žaidėm ne iš pinigų. Paprasčiausiai, nugalėtojas neperka alaus. Už jį tai padaro trys pralaimėtojai.
Servavau priešais esančiam Vamui. Jis smūgiavo atgal man, aš smūgiavau galva Gigai. Jis smūgiavo man ir kamuolys nuo manęs atšoko į suknistą blyną.
Game over, Varke.
Pats žinau.
Kol vyko Vamo ir Gigos finalas, mes su Jojo parūkėm.
Rūkiau ir akys lakstė po aikštelę, kurioj žaidėm. Anksčiau čia buvo pilna jaunimo. Stovėjo krepšinis ir tinklinio aikštelė. Visi vos tilpdavo. Dabar čia tuščia. Visi išvažiavo į užsienį.
Vamas nebuvo linkęs nusileisti, bet ir Giga nepasidavė. Kamuolys šokinėjo nuo vieno prie kito. Girdėjosi tik keiksmai.
Tu suknistas žyduk!
Būčiau suknistas – būčiau į tave panašus, kiaule tu blin!
Po šių Gigos žodžių Vamas visai pasiuto. Atrodė, kad Giga gauna smūgius iš visų keturių kvadratų. Taškai ėjo į vienus vartus. Paskutinį tašką Giga gavo į galvą. Kamuolys atšoko ir nulėkė į krūmus.
Vamas pergalingai iškėlė rankas.
Kas čia Dievas? Ką? Kas čia bosas? Kas geriausias?
Giga atrodė visiškai ramus, netgi pasveikino Vamą su pergale paspausdamas jam ranką. Jie abu prisidegė cigaretes ir prisėdo prie manęs ir Jojo.
Jojo nuspriegė cigaretę besileidžiančios saulės pusėn ir nusijuokė.
Ko juokiesi, Jojo? - paklausė Vamas.
Iš-iš to anekdoto?
Kokio dar anekdoto?
Ka-ka-ročia tėvas k-k-klausia sūnaus: „va-vaikeli, kodėl tavo a-a-akys to-tokios raudonos? “ Sūnus: „rūkiau žole, tė-tėti. “ tėvas: „nepisk tu man p-proto. Vėl verkei nes e-e-esi ryžas“.
Visi nusijuokėm.
Jojo buvo linksmuolis. Jis buvo kaip mūsų talismanas, kaip Bilas Žas'uose. Mokykloj sėdėdavau su juo per visas pamokas ir tai buvo linksmiausi mano metai gyvenime. Kiek juokų jis prikrėtė! Jei kas nors prisikabindavo prie vargšelio Jojo, tada gaudavo nuo mūsų - visų keturių.
Vamas – Arijus Volodinovas lankydamas mokyklą, lankė ir bokso treniruotes. Jam patiko muštis. Todėl jau dešimtoj klasėj buvo pašalintas iš mokyklos ir perėjo į „amatūškę“. Kai tada sutikau jį kitą dieną, Vamas buvo dar labiau sumuštas už savo auką. Išgerti mėgstantis tėvas jį taip patvarkė.
Gintaras Gigolis – Giga, buvo ramaus, teisingo būdo. Gyveno turčių kvartale, bet dažnai užsukdavo pas mus. Jam gerai sekės mokslai. Jo tėvai visada svajojo, kad Giga stotų į teisės mokyklą, ir visi mane, kad jam be vargo pavyks rudenį tai padaryti.
Mes visi pažįstami nuo pirmos klasės. Mokytoja mus, nuo pat pirmos klasės, kaip pačius nepaklusniausius susodino priekyje. Taip ir likom kartu kaip broliai. Nebuvo dienos kai nesusitikdavom.
Apie ką tylim? - linksmai paklausė Giga.
Alaus einam blin, - pasakė Vamas.
Ir traškučių su bekonu, - pasiūlė Jojo.
Durnas tu gal? - susinervino Giga, - juk jie su kiauliena. Kiauliena nekošerinė. Kaip galima valgyti produktą su kiaule. Juk ji visą gyvenimą vartosi šūduose. Tai gal geriau pasiimk saują šūdo ir suvalgyk, žioplį.
Vamas susiraukė.
Nevadink savo draugo žiopliu!
Gerai, Vamai, nesipykstam.
Tai atsiprašyk Jojo!
ATSIPRAŠAU, JOJO.
Jojo tik numojo ranka. Jis pripratęs prie įžeidimų, bet Vamas vis bandė jį nuo jų atpratint.
Kai Vamą išmetė iš mokyklos, jis įsidarbino statybose. Dirbo mūrininko padėjėju, vėliau mūrininku. Ten dirbo ir Jojo brolis Mantas. Taip jis ir susidraugavo su Mantu, kuris paprašė pasaugoti mažąjį, mano bendravardį Joną, vadinamą Jojo.
Stojo pauze. Pagaliau neišlaikė Vamas:
Tai eisim to suknisto alaus?! O gal palaukiam kol uždarys parduotuvę?! Netempiam į naktį.
Visi atsistojom ir nuėjom vartų link.
Iš kažkur išlindo sargas.
Klausykit, vaikinai, aš džiaugiuosi, kad tobulinate fizinę formą, bet nuo rytojaus negalėsite čia sportuoti, nes darbą pradės naujas sargas.
Supratom, - su vos balse esančia pagieža pasakė Giga. - Gero vakaro.
Ir jums gero vakaro, vaikinai.
Išėjom pro vartus ir pasukom link sodų. Giga nuėjo į krūmus nusičiurkš, o paskui jį ir Jojo.
Kas ne-nemyžęs t-tas v-vagis! - sušuko jis.
Nors ir nelabai norėjau, bet vis tiek nuėjau su Vamu.
Pajudėjom pagrindine gatve link stotelės. Kitoj gatvės pusėj, plačiai mosuodamas rankomis, kibilkščiavo nematytas pacanas. Kokių šešiolikos metų, visas išsipustęs ir dar ryžas.
Perbėgom į kitą gatvės pusę ir Vamas sušuko:
Turi parūkyt?
Jis iš savo švarko kišenės ištraukė pakelį Malboro, atidarė jį ir ištiesė Vamui. Prie jų priėjo Giga, paėmė visą pakelį, ištraukė tam dabitai dvi cigaretes, o pakelį įsidėjo į savo treningo kišenę.
Kas nors nepatinka? - piktai paklausė Vamas.
Viskas gerai, - atsakė dabišius, - vis tiek galvojau mesti.
Kur eini? - paklausė Giga.
Pas draugę.
Draugė žino, kad ateini? Žinai kur gyvena?
Taip.
Giga ir Vamas susižvalgė. Vamas pažiūrėjo į mane ir mirktlėjo.
Tai duok paskambint mamai. Turiu jai pasakyt, kad negrįšiu vakarienės.
Gerai. Imk. - dvejodamas ištiesė telefoną jis.
Vamas padavė telefoną man.
Kodėl atidavei jam mano telefoną? - išsigando dabišius.
Todėl, ryžike, kad jis jau seniai apie tokį svajojo ir visata jam jį manifestavo.
Prunkštelėjau, bet greitai susilaikiau nesusijuokęs.
Tai va... davai dabišiau.
Jis visas perbalo.
Prašau grąžinti mano telefoną?
Kokį telefoną? - nusišypsojo Vamas.
Aple. Kreipsiuosi į policiją, jei tučtuojau jo man neatiduosit.
O tu netik rengiesi kaip pydaras, esi ryžas kaip lape, ir dar čia mums grąsinsi?
Atsistojau dabitai iš priekio, Giga jam iš kairės, o Vamas iš dešinės. Jojo atsistojo dabišiui už nugaros, nors tai visai nebuvo būtina.
Aš nenoriu jokių broblemų, vyrai.
Tada prasidėjo muštynės: spyriau jam į žandą, Giga trenkė stiprų smūgį į nosį, Vamas jam paleido smūgių seriją. Smūgiai pylėsi į galvą, į pilvą, į galvą, į nugarą.... pribėgo Jojo ir spyrė jam gulinčiam į kaktą.
Tada Vamas paplekšnojo aukai per veidą ir ramiai paklausė:
Tai tu, mėšle, rašysi „zajevą“?
Bet dabišius tik gulėjo susirietęs į kamuoliuką. Vamas jam spyrė kelis kartus į subinę.
Rašysi zajevą, „žertva“ tu?
NERAŠYSIU!!!
Teisingas atsakymas.
Dabišius lėtai atsikėlė nuo žemės, nusivalė savo puošniuosius drabužius, pažiūrėjo į mane, po to į Vamą, ir pagavęs jo piktą žvilgsnį, dėjo į kojas.
Visi nusijuokėm ir nuėjom link parduotuvės.
Paskambink Jokūbui, Giga. Gal jam reikia ragelio. - pasakė Vamas.
Pas mane sąskaitoj mažai.
Pas tave sąskaitoj mažai? Nejuokink voverių.
Tai skambinam iš dabišiaus telefono, - pasiūlė Jojo.
Visi trumpam nutilo.
Tu gal visai durnas?! - susinervino Vamas. - „dabišiaus telefono“ blin. Jeigu jis rašys „zajevą“, o jis tikrai rašys „zajevą“, tai mus lengvai suseks ir gausim po kokius tris metus. Tu gal eik į mėsinę ir galvą pasikeisk.
Varke, tu turi sąskaitoj? - paklausė Giga.
Turiu.
Jis surinko numerį. Atsiliepė mergina.
Labas, Sara. Ar yra Jokūbas?
O kas klausia?
Gintaras.
Jokūbas duše. Gal jam ką perduoti? Nors palauk, jis jau ateina. Jokūbai, tau skambina Gintaras.
Iš kito ragelio balso pasigirdo Jokūbo balsas:
Klausau, Ginčiau. Šalom.
Šalom, pusbroli.
Kas nutiko?
Voras pagavo dar vieną muselę.
Kur esi?
Prie „Aibės“ tos kur netoli mano namų.
Gerai tuoj būsiu.
Padėjo ragelį.
Sakė tuoj bus. Vadinasi – už pusvalandžio. Gal anksčiau.
Vamas pasikrapštė pakaušį ir įsakmiai tarė:
Jojo, užbėk į parduotuvę ir paimk keturias skardines alaus.
Skardines! - Sušuko Giga, - imk buteliais, iš jų alus skanesnis.
Visas alus vienodas! Koks skirtumas?!
Jeigu tau jokio tai imam buteliais! Varke, ką tu manai?
Tegul paima skardinę Vamui, butelį Gigai, Jojo kokį geria sau, o aš noriu D-light.
Tebūnie taip, - pritarė Vamas.
Visi trys parūkėm dabišiaus Malboro, Jojo grįžo su krepšiu ir mes nuėjom į akštelės galą, atsėdom ant kelkraščio ir gurkšnodami laukėm Jokūbo.
Ži-žinot anekdotą apie me-mergaitę, ku-kuri grįžta namo po-po pa-pamokų?
Ne, nežinom, Jojo.
T-t-taigi grįžta me-mergaitė namo po pamokų ir gi-giriasi mamai: „mama, mama šia-šia-šiandien ir ma-matematikos gavau dešimt, iš lietuvių ka-kalbos dešimt, iš istorijos de-de-dešimt.! “ Motinai t-t-taip abėjingai pa-pasižiūri ir sako: „nu ir k-k-kas? Vistiek vė-vėžiu s-sergi. “
Cha cha cha...
Giga net alų atpylė besijuokdamas. O Vamas pasakė:
Bet gi čia žiauru, blin.
T-t-toks anekdotas, Vamai.
Tai papasakok kokį lengvesnį.
G-g-gerai. Gu-guli du bebrai prie užtvankos. Ta-tamsu kaip šiknoj. Vienas k-klausia: „ką darai“. Tas sa-sako: „dročinu“. O pi-pirmasis: „tai dročink sau“.
Šitas jau visiems patiko. Pasijuokėm. Jei čia būtų vakarėlis, tuomet Jojo būtų vakarėlio siela.
Vamas irgi skėlė pokštą.
Man jį dažnai pasakojo senelis. Taigi, jis sakydavo: „Anksčiau mes buvom jauni ir grąžūs. O kas dabar liko? Dabar liko tik „IR“.
Aš irgi žinau vieną, - pertraukęs Vamą, prakalbo Giga, - taigi toks prikolas: Pirma plaukimo pamoka, prie trenerio prieina berniukas ir sako: „treneri, nebegaliu daugiau! “ “O kas yra? Pavargai, ar nusibodo? ” “Neee tiesiog nebegaliu daugiau praryti nė gurkšnelio. “
Arba va, - tramdė juoką Jojo, - kodėl blondinė laižo laikrodį? Nes Tik – Tak tik dvi kolorijos.
Aš neprisiminiau nei vieno, taigi sėdėjau ir gėriau savo alų. Stebėjau pravažiuojančius automobilius ir svajojau kokį nors turėti. Labiausiai man patiktų sportinis raudonas automobilis, bet kai man sukako aštuoniolika, motina pasakė: gausi iš manęs lovą, pavalgyti ir pinigų reikalingiausioms išlaidos. Jei nori daugiau – eik drbti.
Dirbti.
Dirbti.
Dirbti.
Kasdien girdžiu: „eik dirbti, tinginį. Vis slankioji su savo draugeliais. Mokyklą baigei vos ne vos ir dar, matai, jis nori pinigų turėti. Jei nežinočiau, tai sakyčiau, kad tu ne mano vaikas. Pati dirbu nuo dvylikos metų. Mokiausi ir dirbau... “  ir bla bla bla ir panašiai. Ir taip kasdien.
Todėl ir leisdavau laiką su savo berniukais, bent jau niekas neknisa man smegenų. Kaip nors ką nors prasukdami, taip ir gyvenom. Ką uždirbam išleidžiam vakarėliams, alkoholiui ir žolei. Man patinka taip gyventi. Bet po velnių man jau buvo aštuoniolika, - turėjau kraustytis iš tos raganos namų. O tiek pinigų dar neturėjau.
Atvaro, - nurijęs gurkšnį alaus pasakė Giga.
Į parduotuvės kiemą įsuko juodas, tamsintais stiklais, visureigis NISAN. Iš jo išlipo vidutinio ūgio, tamsiaplaukis garbanius. Neatrodė kietas, labai jau gera, nekintanti veido išraiška.
Jis apkabino Gigą, o mums trims paspaudė rankas.
Sveiki, - spausdamas rankas, švelniu baritonu pasakė jis.
Baigiau gerti savo alų ir tuščia butelį numečiau į, už gerų dešimties metrų esančią, šiukledėžę.
Taiklumas geras bruožas, vaikine.
Kurį laiką stojo tyla.
Jis nelabai kalbus, - pasakė Giga.
Mokėjimas laikyti liežuvį už dantų, taip pat geras bruožas.
Nuraudau.
Tai kokią muselę pagavo voras? - nusišypsojo Jokūbas.
Aple.
Galiu pažiūrėt?
Jis paėmė telefoną į rankas. Apžiūrėjo ekraną ir kampus, įjungė.
Su dėžute? Su laidais?
Ne. tik toks kokį matai.
Kiek nori?
Jis beveik naujas. O naujas toks...
Man nerūpi, kiek naujas toks vertas. Be dėžutės, be dokumentų... dar tikriausiai vogtas. Galiu mokėt 150.
Du šimtai, - bandė derėtis Giga.
175 ir suplakam rankom.
Giga permetė akimis savo draugus, mes visi pritariamai linksėjom.
Gerai, - pasakė Giga.
Tada Jokūbas atsidarė savo piniginę prigrūstą valiutos, ir atskaičiavo reikiamą sumą, nusišypsojo į atsisveikinęs išvažiavo.
Nesuprantu kodėl jis pirko tokį mažmožį kaip telefonas.
Ką tu taip svajoji, Varke? - linksmai paklausė Giga.
Nieko. Mąstau ir tiek.
Einam apsipirkt.
Nuėjom į parduotuvę. Pasiėmėm alaus, butelį degtinės ir keturis submarinus, tris su kiauliena ir vieną su jautiena Gigai. Jis turėjo pinigus už telefoną, todėl už viską sumokėjo.
Nuėjom į mano daugiabučio rūsį, ten buvau įsirengęs kambariuką. Buvo sofa, stalas, du foteliai, kampe stovėjo štanga, viduryje sklepuko kabojo bokso kriaušė.
Vamas iš karto pradėjo kilnoti štangą.
Kas nuiminėja svorius? - susinervino jis ir užsidėjo dar po du svarmenis.
Kai Vamui nusibodo štanga ir pradėjo daužyti ir spardyti bokso kriaušę ir kai pavargo rankos – prisidėjo prie mūsų.
Valgėm submarinus, gurkšnojom alutį. Taip ir prastūmėm dieną.
2019-05-07 03:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 22:31
ONYX
Nu kaip gatvies pankialiui vot vysai neblagai
Tyk anikdotų čiutačku jau piar dauk
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 19:35
Nuar
Graži istorija, bet skyrybos nebuvimas viską paverčia niekais.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 11:25
Julija Mėčiuvienė
rybė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 11:24
Julija Mėčiuvienė
sužavėta beski
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 09:37
ČakoPelėda
Čia tik tekstas, ne literatūra. Su skyryba, ar be jos, vis tiek 1 :(
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 03:09
Mc Tūrė
Dingo skirybos ženklai nukopijavus tekstą
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą