Neaiškink man, kad meilė – tik jaunam
Ir nesvarbu, kad smilkiniai išbalę,
Akių raukšlelės tinka juk bet kam
Ir jų švytėjimas net džiaugsmą kelia.
Nesudainavom dar skambios dainos,
Dar nepražydo rudeniniai sodai.
Auksiniuos lapuos vėlei sušmėžuos
Balti žiedai – pražydusios mūs godos.
Tikroji meilės mus dar aplankys –
Rugsėjo saulėj žydi mūsų gėlės.
Palauk truputį, prasiskleis darsyk
Žiedais, didžioji meile! Ji tai gali.
Jauniems jinai – tai jausti širdimi,
O mums visai kitokia – siela virpa.
Tai mūsų kelias, tu jos dalimi,
Gyvenimas tikrai juk šito vertas.