Dūstu!
Man reikia oro,
Gelbėk mane žmogau.
Nuvalyk savo šiukšles,
Nuo manęs.
Gelbėk mano vandenis,
Ir jame gyvenančius gyvius.
Prašau padėk man,
Aš dūstu.
Žalios mano pievos vysta.
Medžiai tuoj nugrius,
Numirs.
Neliks gamtos manos,
Liksiu pilka ir tuščia.
Padėk man aš dūstu.
Nenoriu uždusti.
Nuo tavo šiukšlių.
Žmogau, gelbėk mane
Kol dar nemiriau aš.
2019-04-19 23:06
O kas gelbės tą žmogų, kuris gelbės tamstą?
Skestančia gelbiejims juo pačia reikals.
1
2019-04-19 20:49
nuo difuzijos...
2019-04-19 16:31
Pavasaris - talkų metas. Nereikia šaukti "dūstu", reikia dirbti. Organizuokite žmones, apsišluokite kiemus, surinkite pakrantėje išmėtytus butelius ir gyvensite oriai oru kvėpuodama.
Už meninę raišką 1
2019-04-19 08:34
jei dūstat, išeikit į gryną orą...
2019-04-19 00:05
Gaja kalba, tipo? :) bet čia ne poezija, čia deklaracija ... 1
2019-04-18 22:43
Žmogus nepajudės, kol nesupras, kad šiukšlinimas yra jo susinaikinimo mechanizmas, tiek visos grupės, tiek atskiro individo. Kai įsijungs savisaugos instinktas, pasikeis šiukšlinimo ir šiukšlių surinkimo tvarka. Juk visų akcijų už gamtos išsaugojimą nata tikrovėje yra viena - žmogaus išnykimo pavojus. Todėl eilėraštis turėtų skambėti šiek tiek kitaip: nykstu tarp savo šiukšlių.:)
2019-04-18 18:09
žibintai miršta, sula išbėga, spangenos ir kandeliabrai ryšulėliuose miega. skolopendros atvirtusios ant nugarų irgi miega. žibintai mirę, visi miega.