Dūminė pirtis

smilksta vakaras
mėnulių pliūpsnis į giliausio šulinio dugną
atšauna požemių sklendes skersvėjams
kilojantiems palaikės dūminės pirties grindis
pernykščių laukų baidyklėms

žemos durys
žemos lenkiuosi miško brolių bunkeriui
kur dev‘dešimtais slėpėme ginklus šaudėme tuščiais
paraku springo vamzdžiai
pasilenkiu
į suodžių okupuotą nužievintų lentų skeletą
į grabą

kaip mano sesė
ji rymo palubėj
laikydama ąžuolo lapų vantą
ei vaikščiojantys sienų plyšiai
gaudykit smalkes
ei prisėskit su mumis
išrūkytos pokario dvasios

užkandu nakties šalčio
aušra atakuoja
vyšninę naktinę užlaidą