Rašyk
Eilės (71913)
Fantastika (2159)
Esė (1687)
Proza (10303)
Vaikams (2453)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







27 - serija

Baras Būras

Kol žmogus yra tikras žmogus, žvėrys, kurie apsimeta žmonėmis, negali nugalėti, sunaikinti žmogiškumo, nes tai vidinė-dvasinė savybė, kurios neįmanoma sugriauti, naikinant žmogaus kūną. Kilnių ir tikrų žmonių likimai įrodo šią idėją.

 

R. E. O

Likus keliems mėnesiniams iki Pesacho šventės Kovno gyventojai pradėjo ieškoti galimybę įvykdyti prievolę „valgyti macą pirmąja Pesacho šventės naktį“. Geto teritorijoje buvo neįmanoma gauti pačių būtiniausių produktų gyvybei palaikyti, tuo labiau miltų, iš kurių būtų galima iškepti maca. Geto kaliniai suvalgydavo viską, kas tik pakliūdavo į rankas, nes juodos duonos, kurią skyrė vokiečiai nepakakdavo alkiui numalšinti. Vokiečiai ir jų pakalikai lietuviai akylai sekė, kad į getą nepatektų jokių. Papildomų, maisto produktų. Nepaisant katastrofiškos padėties geto gyventojai nepasidavė liūdesiui ir depresijai, stengėsi palaikyti optimistišką nuotaiką. Tai buvo sielos galiūnai, sugebantys su džiaugsmu tarnauti Kūrėjui sunkiomis sąlygomis. Sunkumai nepalaužė jų sielos tvirtybės. Mes visada tikėjome, kad blogio jėgos bus palaužtos, o belaisviai bus išlaisvinti. Geto gyventojai neturėjo galimybės fiziškai pasipriešinti vokiečių ir lietuvių daromiems nusikaltimams, bet dvasinės stiprybės, piktadariai, nesugebėjo palaužti. Nes mes mokėmės Toiro ir vykdėme Kūrėjo norą. Žmogžudžiai galėjo nužudyti mūsų kūnus, bet ne sielą.

Aš subūriau grupelę vyrų, kurie ieškojo galimybę įvykdyti Kūrėjo įsakus. Stengėmės surasti būdus įsigyti miltų, kad galėtume iškepti macą. Norėjome, kad kiekvienas gautų, ners nedidelį gabaliuką macos, kurio minimali masė būtų, kaip alyvuogė.

Tarp mūsų buvo judėjas iš Lenkijos, - Mošė Goldkorn. Vėliau jį nužudė vokiečiai ir lietuviai, tegul Visagalis atkeršija už pralietą kraują. Mošė sugebėjo pabėgti iš Lenkijos, bet buvo sučiuptas lietuvių policijos ir atgabentas į Kovno getą. Jis dirbo Džordono brigadoje. Šis išradingas ir drąsus vyras, sugebėjo užmegzti prekybinius ryšius su civiliais lietuviais, kad išmainytų brangenybes į miltus.

(Darbininkų brigada žygiuoja Kovno gatvėmis. Mošė Goldkorn nepastebėtas pasprunka ir pasislepia gatvelėje. Nusiima geltoną žvaigždę, kad ir nužingsniuoja į senamiesčio gilumą. Įsmunka į privataus namo kiemą. Ten perduoda brangenybes ir įsigyja kelis kilogramus miltų.)

 

R. E. O

Mošė įsigijo miltus, bet kaip juos įnešti į geto teritoriją? Vokiečiai ir lietuviai saugojo visus praėjimus. Kontroliavo, kad net gabaliukas duonos, ar bulvytė nepatektų į getą. Mošė Goldkorn rado saugią vietą, įzoliavo nuo drėgmės ir paslėpė. Kartais jis atnešdavo nedidelį kiekį miltų į geto teritoriją. Tai buvo labai pavojinga operacija, nes reikėjo pasprukti iš darbo vietos, o įnešant į getą išvengti kratos. Džiaugsmas, kurį išgyveno Mošė Goldkorn, duodamas galimybę įvykdyti svarbią prievolę, kuri yra išlaisvinimo ir laisvės simbolis, buvo neįsivaizduojamai didelis. Jis buvo laimingas. Džiaugsmo apimtas eidavo miegoti ir keldavosi. Alinantis darbas, alkis, vokiečių ir lietuvių patyčios, fizinės bausmės atrodė jo akyse menki išgyvenimai, nes jis džiaugėsi galimybe tarnauti Visagaliui ir daryti gerus darbus.

Miltai buvo gerai paslėpti. Kruopščiai saugomi, kad niekas jiems nepakenktų ir nesudrėktų. Mošė Goldkorn, po mažyti žiupsnį miltų atnešdavo beveik kiekvieną dieną. Buvo sukauptas miltų kiekis, toks, kad apytiksliai 100 judėjų galėjo įvykdyti prievolę „achilat maca be lailo seder“. Artėjant Pesachui suradome vietą, kur remdamiesi gvieštais macos gamybos įstatymais, sugebėjome užmaišyti tešlą ir iškepti macą. Tai buvo jaudinantis ir pavojingas žygdarbis. Bloke „C“, mažajame ceche mes atlikome šią pavojingą diversiją. Jei mus būtų sučiupę lietuvių patruliai, daug žmonių jie butų nužudę. Bet mums pasisekė, Kūrėjas padėjo vykdyti jo įsaką. Cecho vadovybė leido pasinaudoti įrenginiais, jie taip pat rizikavo savo ir šeimų gyvybėmis.

Pats laimingiausias buvo Mošė Goldkorn, nes jis atnešė miltų, net tik sau, bet ir kitiems. Visi jam buvome dėkingi. Micva, kurią padarė Mošė, - didžiulė. Tai palaikė daugelį žmonių. Tai laisvės ir išsivadavimo šventė, o vykdoma geto sąlygomis, suteikė džiaugsmo ir vilties daugeliui žmonių. Prieš tris tūkstančius metų Kūrėjas mus išlaisvino iš Egipto vergovės, jautėme viltį, kad busime išlaisvinti ir iš vokiečių-lietuvių jungo. Taip ir atsitiko. Istorija parodė, kad mūsų optimizmas ir kantrybė pasiteisino, nes Kūrėjas išgelbėjo daug savo vergų.

Likus dviem dienom iki Pesacho šventės, kai Mošė Goldkorn grįžo o dienos darbų, jį sustabdė vokiečių kareivis ir apieškojo. Rado maišelį miltų. Vikeičiai suprato, kad šis judėjas išdįso laužyti reicho draudimą įnešti maisto produktus į getą. Vokiečiai įsiuto ir žiauriai sumušė Mošė Goldkorn.

(Vokietis randą maišelį. Sprogsta iš pykčio. Pasikviečia kitus vokitgalius ir sumuša Moše Goldkorn).

R. E. O

Piktadariai sužalojo žmogų. Mošė nunešė į geto ligoninę. Po kelių valandų Moše Goldkorn atsigavo. Jis nusiminė, nes mušeikos išrinko visus dantis. Nepaisant nelaimės, Mošė dėkojo Kūrėjui. Jis žinojo, kad padarė viską, ką galėjo, kad daugelis žmonių galėtų įvykdyti Kūrėjo prievolę. Kitą dieną Mošė Goldkorn aplankė mane.

Mošė Goldkorn

(Mošė verkia).

Rav Efraimai Ošri, ką daryti? Piktadariai išmušė visus dantis... Per Pesachą yra prievolė valgyti bent minimalų kiekį macos, kaip alyvuogė. Bet negaliu sukramtyti, nes neturiu dantų. O dantenos dar neužgijo. Dar kraujuoja. Galima macą suvilgyti vandenyje ir nuryti. Bet esu chasidas iš Lenkijos. Mano šeimos tradicija draudžia valgyti sudrėkintą macą. Taip pat yra draudimas laužyti protėvių tradicijas. Ką man daryti, kaip man įvykdyti prievolę valgyti macą per Pesachą?

 

R. E. O

Draudimas vartoti sudrėkintą macą – papildomas sugriežtinimas, pagal Toiros įstatymą galima valgyti tokią macą. Manau, kad reikia surinkti teisėjus ir anuliuoti nederą, nes šiuo metu nėra kitos galimybės įvykdyti prievolę „valgyti macą per Pesachą“.

 

(Reo pakviečia du išminčius. Apsvarsto problemą.)

 

Chai Odomas

Klal 130, 2 įstatymas. Parašyta, kad seniems žmonėms, ar ligoniams galima vartoti sudrėkintą macą. Dar yra viena opcija. Galima macą sutrupinti, sumalti į miltus, ir tada ją nurijus taip pat įvykdoma prievolė „valgyti macą per Pesachą“.

 

Sefer Achinuch

Mošėi kraujuoja dantenos, jos sužalotos, jam sunku bus ryti miltus, todėl geriau, anuliuoti įsipareigojimą laikytis nedero. Nes sudrėkintą macą lengviau nuryti.

(Teisėjai paskelbė, kad šiuo atvėju Mošė Goldkorn gali nukrypti nuo protėvių tradicijos. Pesacho naktį Mošė suvalgė macos gabaliuką ir buvo labai džiugus.)

 

R. E. O

Mošė Goldkorn sugebėjo įvykdyti Kūrėjo norą. Nežiūrint į tai, kad visas kūnas buvo sužalotas, bet nežiūrint į viską, jo džiaugsmas buvo begalinis. Jis dėkojo už galimybę įvykdyti prievolę „valgyti macą“, nepaisant sužalojimų ir išmuštų dantų.
2019-04-12 10:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-12 21:59
___________________
ir vienas - vietoj –
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-12 12:37
warwa
galimybę, prievolę. na kaip galima tiek rašyti ir visiškai nejausti kalbos? kodėl kankinat skaitytoją - esat apsigimęs sadistas?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą