karas yra puta

poledinės medžioklės metu moterys liko vienos
menu kaip dabar – iš po maitvanagių plunksnų
trupa sniegas šiaurėje dvelksmas lygumose kalnai
žemuogės iš pievų pašvaistė balažin iš kur
prieblanda iš piemenaičių anarchijos
geltonumas ant nugarų kaip kačių akys
drasko nagais vos atbundančią vienatvę

kentaurui jos atsidavė paeiliui gulė ratu
saldžiausi lašai medumi sunkėsi iš vidurėlio
karo nebuvo karas dar bus

jau švito pakrantėje slūgo sūrusis vanduo
kai žilvyčio brolis kraujo klane
iš smėlio kapo vilkdalgiu kėlėsi