Rašyk
Eilės (71923)
Fantastika (2155)
Esė (1687)
Proza (10306)
Vaikams (2453)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Bar bar bar
Aha, senai begirdėtas barbenimas į sutrūnijusį medį, kurį seniau buvo galima vadinti mano palange. Greičiausiai ten Rifas. Jis yra matęs keletu užtemimų daugiau nei aš, todėl laiko save šiek tiek viršesniu ir galinčiu man nurodinėti. Savo nurodinėjimus jis įvardija kaip rūpestį manimi, „jaunesne užtemimų skaičiumi“. Rifas yra drąsiausias iš mūsų gyvenvietės jaunėlių. Esu beveik šimtu procentu įsitikinusi, kad tamsos jis nebijo dėl tos priežasties, kad joje nieko nėra praradęs. Galėtų vaikščioti iškelta nosimi, nes jo giminė yra gyvenvietės valdytojai ir visi kiti gyventojai dirba jiems. Bet Rifas sukelia gyvenvietei daugiausiai problemų. Taisykles, kurias pats turėtų kurti – sulaužo net nemirktelėjęs. Greičiausiai todėl jo šeima jau senokai bepildė taisyklių knygą naujais įrašais. Nenori, kad vienturtis papildytų savo nusižengimų akmenį.

Savo nusižengimų akmenyje, po šios tamsos, aš taip pat turėsiu papildomą įrašą. „Nepasiruošė tamsai“. Reikės surinkti daugiau baltų akmenukų, kadangi iš dėžės paėmiau papildomą raktą lempelėms. Įrašo aš nebijau, mano akmenyje nusižengimų dar visai nedaug. Rifui, tiesa, liko ne tiek ir daug vietos. Nenorėčiau, kad jo akmuo būtų visas išraižytas. Kur išeina nusižengėliai, niekas nežino – nei vienas iš jų negrįžo. Kartais galvoju, kad Rifas specialiai ieško progų nusižengti. Pavyzdžiui, buvimas lauke tamsos metu taip pat yra nusižengimas. Rifo tamsoje niekas dar nėra pastebėjęs, tačiau mane – jau du kartus. Spėju, kad Rifui tamsoje aš reikalinga tam, kad mane pastebėtų. Tokiu atveju, gauname įrašą abu – Rifas irgi baudžiamas už tai, kad mane išsivedė.

Pravėrusi langą Rifo nepamačiau. Tiesą sakant, nemačiau išvis nieko tik šiek tiek padidėjusias saulių aureoles. Spėju, liko nedaug laiko iki užtemimo pabaigos.
Bar bar bar
Ne, tikrai, laisvu po darbo laiku aš užsiauginsiu medį naujai palangei. Pusė gyvenvietės girdi, kad mane kviečia į tamsą, tai kaip tikėtis, kad liksiu nepastebėta. Jei čia Rifas mane erzina, nieko jam nepasakosiu apie atėjūnus. Pasiliksiu juos sau.

– Mila, pssst!

Rifas. Tupi po palange. Nusileidau pas jį ir ženklais susitarėme, prie kurio miško medžio susitiksime. Kiekvienas turime savo kelią iki miško. Rifas bėga viduriu gyvenvietės, jam svarbu lėkti beveik kojom neliečiant žemės, kuo tyliau bet tuo pačiu – kuo greičiau. Atrodo, lyg jo gyvenimo tikslas būti greičiausiu tyliu bėgliu. Tuo tarpu mano kelias ilgesnis. Aš keliauju gyvenvietės pakraščiais, kad kuo mažiau akių galėtų mane pastebėti.

Atėjau prie medžio tada, kai Rifas jau buvo atgavęs kvapą ir pailsėjęs.
– Mila, kitą kartą paskubėk ir tu, aš galiu ir užsnūsti tavęs laukdamas.
Nusišypsau. Žinau, kad jis niekada neužsnūs manęs laukdamas. Nenurims tol, kol tamsoje iki jo neateisiu.
– Mila, eikime iki miško krašto dešiniame gyvenvietės kampe. Noriu tau parodyti, ką aptikau šviesoje vaikščiodamas po uogynus.
Šiek tiek nutirpau. Uogynuose mačiau atėjūnus. Noriu, kad atėjūnai būtų tik mano paslaptis. Jos nenoriu dalintis net su Rifu.

Tamsoje brautis per mišką nėra pati maloniausia veikla. Aš neverkšlenu dėl šakų, braižančių man veidą, tačiau šį kartą einu prisidengusi nubrozdintą kaktą. Smarkiau sudiegia šakoms palietus žaizdą. Velnias, galėjau pasirūpinti savo veidu. Nesu iš tų, kuriai atrodo, kad randai moterį puošia.

Priėjome uogyną ir Rifas liepė gultis į samanas ir laukti kol prašvis. Miške prašvis šiek tiek vėliau, nei gyvenvietės centre. Aš visada be atsikalbinėjimų klausau Rifo. Nors jis matęs tik keletu užtemimų daugiau, tačiau aš vis tiek jaučiu jam nepaaiškinamą pagarbą.
– Mila, jei bijai, atsigulk arčiau. Jei jausi mane šalia, gal bus ramiau. Ir kvėpuok garsiau, kad aš jausčiau įkvėpimo dažnį. Kaip kitaip sužinosiu, kaip tu jautiesi.
Taip. Čia dar viena problema. Aš nekalbu. Su kitais bendrauju ženklais ar piešiniais žemėje. Atsimenu, kad kalbėjau, tačiau kai dingo tėvai nutilau. Prisiglaudžiau prie Rifo ir pradėjau kvėpuoti išsižiojusi. Kelis kartus užsikosėjau, nes įkvėpiau samanų. Man patinka gulėti taip arti Rifo. Žinau, kad jis manimi rūpinasi labiau nei kitais tik dėl tos priežasties, kad aš nekalbu. Dėl to jis visą laiką mane laiko arčiau savęs. Jam reikia mane jausti, kad žinotų, kaip jaučiuosi aš. Man tai patinka. Jei būčiau tokia pat kaip ir visi kiti, manau, kad Rifas nebūtų apsiėmęs manimi rūpintis. Tiesą sakant, žinau, kad ar kalbėdama, ar ne – savimi pasirūpinti galiu lygiai taip pat. Rifas manimi rūpinasi jau kokius 43 užtemimus. Per tiek laiko jis suprato, kaip galima mane pajausti ir suprasti nekalbant ir nebendraujant ženklais. Mano kvėpavimo dažnis kartais išduoda daugiau, nei kitų žodžiai. Mano aikčiojimai jam aiškūs labiau nei man pačiai. Dėl to jis dažnai liepia man būti šiek tiek prasižiojusiai, kai bėgu. Kad žinotų, ar aikčioju iš skausmo dėl kankorėžių po kojomis, ar iš nuovargio.

– Mila, atsimerk, prašvito. Miegojai? Žinojau, kad užmigsi. Visada snaudi, kai tik randi progą. Nesikelk. Dabar žiūrėk tiesiai ten, kur rodo mano pirštas. Matai? Uogynas ištryptas, ten, kairiau. Matai? Linktelk, jei matai. Niekas iš mūsų nėra gavęs įrašo už ištryptas uogas. Papurtyk galvą, jei matei akmenyse įrašus. Nesi? Aš irgi ne. Esu įsitikinęs, kad čia buvo atėję tie, kurie pas mus negyvena. Ar nori eiti paieškoti pėdų? Linktelk, Mila.
Aš suakmenėjau. Aš noriu ieškoti pėdų, Rifai. Noriu. Bet ne su tavim.
– Mila, žinojau, kad norėsi. Girdžiu iš kvėpavimo – aš irgi toks pats susijaudinęs! Eikš.

Ir tai buvo pirmas kartas, kai Rifas nesuprato mano kvėpavimo dažnio.

2019-03-09 08:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-11 00:17
Andrėnas
Kč gi, dialogai klupdo. Kaip ir daugelį. Nereikia nusiminti, bet taisyti - būtina. Dialogai puikiai tinka veikėjų "spalvinimui". Autorius privalo ne tik sugalvoti, bet ir mintyse (galima ir garsiai, bet retas tam turi galimybių) išvaidinti. Kolegos kritikuotojai jau surašė didžiumą trūkumų, aš pridursiu dar vieną: niekas nesako "prie dešinio gyvenvietės kampo". Autorius gali įsivaizduoti kur, bet padėti GPS koordinatę skaitytojui visiškai nebūtina. Veikėjas kuo puikiausiai gali sakyti "už Jadzės barščių", "palei Broncės riavą", "malūno pusėj" ir t.t. Viena, skaitytojas puikiausiai apsieina be kairės-dešinės, antra (ir svarbiausia) - gauna netiesioginės info apie aplinką.

BTW, kad jau pradėjai postinti, rekomenduoju pasidaryti pauzę, ir vietoj tolimesnės kūrybos pradžioje susitvarkyti su pradžia. Ar postinsi iš naujo, ar ne - tavo reikalas, bet nepalik kabot.

Ak taip - per abu postus pririnkai daug maž pakankamai info prologui. Tik aprašymų per daug.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-10 09:29
cerera
Ši dalis pasirodė įdomesnė. Pati herojė sužiba naujom spalvom, ir tie santykiai su Rifu intriguojantys, o ir pats Rifas.
Gal tik keista, kad ji nenori dalintis info apie atėjūnus su žmogumi, kuriuo pasitiki ir kuriam jaučia begalinę pagarbą, bet tikuosi, kad vėliau paaiškės to priežastis.

Kad mums būtų dar smagiau skaityt, nepakenktų mažumėlę pasiredaguot. Išrankiot bereikalingus žodelius, pagalvot, ar visur reikia tų ir ir, kad kad, sužiūrėt, kad tas pats žodis nesikartotų tame pačiame sakinyje ar visai šalia – tam juk yra sinonimai. Mano skoniui kiek per daug įvardžių, tiesiog nevartočiau, kur jie nebūtini.
Keli pvz. sakinukų, kuriuos mėginčiau taisyt:

Esu beveik šimtu procentu įsitikinusi – tiesiog „esu įsitikinusi“.
Jei jausi mane šalia, gal bus ramiau. Ir kvėpuok garsiau, kad aš jausčiau įkvėpimo dažnį. Kaip kitaip sužinosiu, kaip tu jautiesi. – 3k „jausti“...
bepildė taisyklių knygą naujais įrašais. Nenori, kad vienturtis papildytų – bepildė, papildytų...

Na ir dar panašūs:
Noriu, kad atėjūnai būtų tik mano paslaptis. Jos nenoriu dalintis net su Rifu.
Ne, tikrai, laisvu po darbo laiku aš užsiauginsiu medį naujai palangei.
Pusė gyvenvietės girdi, kad mane kviečia į tamsą, tai kaip tikėtis, kad liksiu nepastebėta.
Ir Rifas liepė gultis į samanas ir laukti kol prašvis.


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-10 08:58
Ivana
Nuar,

ačiū labai už išsamų komentarą. Stengsiuosi tobulėti su kitomis dalimis. Rašymas man iš esmės yra naujas dalykas - galimai per daug užsibrėžiau rašyti kelias dalis iš eilės. Gal reikėjo nuo trumpų kūrinukų pradėti :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-09 23:34
Nuar
Norėjau parašyti žodį "profesionaliai" atlikta, tačiau tai tebuvo tik pirmas įspūdis. Pirma dalis tai tarytum fonas, kuris yra saikingai gūdus pasirinktai įsivaizduojamai aplinkai, kurioje kaitaliojasi tamsa ir šviesa. Tai nėra kas nors nauja: Jevgenijus Guliakovskis "Miglų sezonas". Nauja nėra ir visiškai atskirta gyvenvietė, dingstantis jos gyventojai ir atėjūnai. Taigi, pirmos dvi dalys yra įprastas fantastikos elementų rinkinys. Tai nėra blogai, kadangi visada galima, o geram autoriui tiesiog yra privalu, tokį rinkinį nuo tam tikro pasakojimo momento paversti visiškai savitu pasakojimu, kas ir yra vadinama autorine kūryba. Todėl ką nors spręsti dėl kūrinio originalumo bus galima tik perskaičius kitas teksto dalis, jei tokios bus.
    O kas gi sukūrė pirminį gerą įspūdį? Autorė sugeba iš paprastų atskirų vaizdinių sukurti bendrą paveikslą. Neskubama atskleisti tiek herojų, tiek pačio pasaulio savitumo, todėl toks dėstymo stilius sukelia skaitytojui susidomėjimą kas bus toliau. Jaučiama pastoviai kylantis įtampa. Apstu veiksmo.
    Silpnoji vieta yra dialogai. Jie skamba dirbtinokai. Ir tas pastovus kartojimas "Mila, Mila, Mila..." kiekvieno iš jų pradžioje galu gale nusibosta. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-09 21:46
Damastas
Aš taip pat kartais rašau užrašinėje :)
Jūs įdomiai kuriate personažą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-09 09:08
Ivana
klimbingupthewalls,

aš rašiau šį tekstą telefono užrašinėje, o ten automatiškai nesudėjo teisingų brūkšnių. Pamiršau pataisyti. Ačiū labai!
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-09 09:04
klimbingupthewalls
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą