apgailestaujam ėmėte girdėt
paukščius pro uždarytą langą
ir pusryčius kaimynų išvėmėt
jūs ne aš
nesistebėkit turiniu, tėveli,
mes mitom tuo, kuo mitot jūs
apgailestauju eidamas gatve
staiga taip susijaudinot
čia toks vėjas,
toks vėjas,
ne meldai,
ne aš
apgailestauju žiūrėdamas į kūdrą
išvydot princą ir pats prigėrėt
čia buvot jūs
ne aš
žaidžiau mokykloje
aš stengiausi neskęst
bet aš
tas vienas ilgas narcisistinis motyvas
tas pats laikas ir vieta