Žarstydamas žarą jau vakaras teka
Vaivorykštės uogų spalvotais taškais
Tik tu su diena pamiršti mano taką
Ir vaikiškai saulės likučiais taškais
Į prieblandą tyliai naktis vakarėja
Rieškučiomis tamsą žemyn berdama
Tik ko tavo žvilgsnis be ilgesio vėjo
Ir plaukus kodėl gi užpusto žiema
O lūžta naktin mano kūnas lyg medis
Žvėrių tankmėje neatrasiu tavęs
Likimas mirties ir gimimo vienmetis
Įspaudžia kakton nužymėtas raides
Ir klaidžioja raidės be angelo sargo
Kol žodis ramybėje tampa kūnu
Sukaltas gyvenimas tavo iš vargo
Paklotas brangioji išeiti liūnu
Ir meldžiasi Viešpats už tavo kantrybę
Pažerdamas naktį laimingu rytu
Diena prieš akis tarpu mūsų beribė
Virš dobilo aukšto dangaus aš ir tu