* (paraštės)

kaimynės drabstos makaronais
ir žada iškabint viena kitai akis
už sienos senas „muchomoras“
vis traukia giesmę apie tuos
kurie negrįš
žaltvykslę šildytą delnuose
ne vieną ir ne du metus
atvėręs langą tyliai glostau
norėčiau priauginti jai sparnus


kaimynės svaidosi burokais
už sienos riaugėja „ožys“
o kaip arti man regis horizontas
ten kur konteinerių šalis
žaltvykslę pastumiu vien pirštais
kad lėktų kuo greičiau šalin
svajonę juk nedėsi ant lentynos
tarp butelių
kur dingo pamiršta kadais viltis


kaimynė parsigriovus ant kapoto
tarytum kaldama vinis
kaimynės galvą į jį daužo
išmušdama bent tris dantis
„arklys“ už sienos perdžia kriokia
o aš išskėsdamas pirštus
žaltvykslei laisvę
šiadien duosiu
gal ji naminė gamtoje prigis