Rašyk
Eilės (71912)
Fantastika (2159)
Esė (1687)
Proza (10302)
Vaikams (2453)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







2


Rūsyje, ant stalo, šalia žaislų gulėdavo ir pakuotė tų vaisiais kvepiančių saldainių. Jie būdavo geltonoje dėžutėje, dydžiu panašia į dvi kartu sudėtas degtukų dėžutes. Dažniausiai ją palikdavo atidarytą, o keletą saldainių paberdavo šalia. Gal todėl vos užėjus į vėsų rūsį jausdavosi lengvai plevenantys malonūs, saldūs kvapai. Kartais mes nusileisdavome ten tik saldainių pasiimti, o žaidimus pratęsdavome kambariuose.
Dabar atrodo, kad aplink pakuotę paliktų saldainių spalvos siejosi su nuotaikomis.
Žalia. Tada jis mums būdavo geras ir paslaugus, netrukdydavo žaisti, rūpestingai elgdavosi su pagyvenusia motina. Pastaroji tomis tvankiomis dienomis po nakties kone iki pat pietų, o kartais ir ilgiau, dar dėvėdavo šilkinius naktinius. Jos veidas, kaip tokio amžiaus, buvo stebėtinai skaistus, bet plaukai, siekiantys mentes, jau visiškai nubalę. Ji visada labai mandagiai paklausdavo, ar nenorėtume sausainių su arbata, paskui basomis kojomis tartum prasklęsdavo pro mus, o ilgas, spindintis naktinis apdaras švelniai sušlamėdavo.
Geltona. Tokiais kartais jis jau norėdavo įsitraukti į mūsų žaidimus arba prašydavo, kad pagelbėtume dirbant rūsyje. Noriai su mumis juokaudavo, siūlydavo dar ir šiltų meduolių su pienu arba prinokusių persikų. Atsimenu, kaip vienąkart savo laibu ir lanksčiu pirštu pakvietė mane prieiti. Prieš tai mačiau, kad rankas pasitepė drėkinamuoju kremu, todėl dabar jo plaštakos turėjo būti nors ir riebaluotos, tačiau švelnios bei kvepiančios. Aš, gal penkerių metukų pyplys stovėjau prieš jį, suaugusį vyrą, tikrą gigantą. Avėjau basutes, nes dar nebuvau spėjęs nusiauti, jose nekantriai judinau basus kojų pirštus. Buvau apsirengęs raudonais dryžuotais marškinėliais ir baltais šortais. Tuo tarpu jis dėvėjo paprastus džinsus ir gerokai per laisvą juodą palaidinę plačia apykakle – mačiau tamsius, susivingiavusius krūtinės plaukus.
Stovėjome prie slenksčio į rūsį. Ant jo papilkėjusios veido odos krito saulės šviesa. Jis kreivai šypsojosi, barzdos plaukai priminė šepečio šerius. Paskui iš kišenės išsitraukė persiką, šiek tiek pamėtė ir pavartė rankose. Saulės šviesoje pūkeliu pasidengęs persikas atrodė lyg pasidabruotas.  Tokiems mažiems vaikams, koks tada buvau, sunkoka išlaikyti dėmesį, bet tikrai turėjau atidžiai įsižiūrėti tiek į persiką, tiek į jį patį, nes tuos vaizdinius atsiminiau ypač detaliai.
Jis godžiai atsikando vaisiaus, ištryškusios saldžiarūgštės sultys nuvarvėjo per lūpų kraštą į barzdą. Tada smiliaus ir didžiojo pirštų pagalvėlėmis švelniai, kad neišsiteptų dar daugiau, patapšnojo per sultimis apvarvėjusias vietas, pasivalė. Žiūrėjo į mane draugiškai, bet vis dėlto pernelyg įdėmiai. Meiliai šypsodamasis paklausė, kokie žaidimai mums su Elžbieta patinka labiausiai.
O aš negalėjau atitraukti akių nuo jo tarpdančiuose įstrigusios persiko minkštimo atplaišėlės. 
Raudona. Jis būdavo neprognozuojamas. Pasidarydavo irzlus, rodos, be jokios reikšmingos priežasties arba kaip tik per daug švelnus ir rūpestingas. Suokdavo pačius intymiausius, saldžiausiai skambančius žodžius, tuos, kuriuos galbūt turėjome girdėti iš tėvų. Sakydavo, kad mūsų kūnai šventi, dar nesutepti. Prašydavo būti geriems vienas kitam. Ryškiai sustiprėdavo jo fizinis potraukis. Mėgdavo savo glotniais pirštais įeiti į mūsų minkštus, jaunus plaukus. Pirštai dažniausiai būdavo šilti ir drėgni, nes prieš mus glostydamas, vonioje po karštu vandeniu nusiplaudavo apdulkėdavusias ir nuo įvairių metalų ar kitų medžiagų dirbant išsipurvindavusias rankas. Jeigu tądien jau baigdavo darbą, dar sudrėkindavo plaštakas kremu ar visokiausiais nuodėmes skatinančiais aliejais. Tada mano ir Elžbietos plaukuose neskubėdami, delikatesiškai nardydavo ilgi, aliejingi, išsigimusiai mylintys pirštai.
Taip pat prašė gražių žodžių iš mūsų, nes buvo minėjęs, kad jam jie panėšėjo į muziką, ramino ir stiprino tikėjimą žmonija, teikė vilties gyventi. Tačiau mes nemokėjome tokių subtilių, brandaus švelnumo ir nuoširdumo reikalaujančių dalykų, be to, visa tai atrodė labai keista. Jausdavomės sutrikę, imdavome kikenti, prunkšti ar net šiek tiek tyčiotis. Viskas, ką galėdavome išspausti, būdavo: kokios gražios barbės rožiniuose nameliuose ar kokie šaunūs, raumeningi ir stiprūs kareivėliai su ginklais. Jo tai netenkindavo, todėl skirdavo mums bausmių. Iš pradžių nedidelių, lengvų, jo žodžiais tariant, netgi malonių. Pavyzdžiui, išpakuodavo grietininių ledų ir liepdavo laikyti už vaflinio ragelio tol, kol ledai gerokai aptirpdavo, tik tada leisdavo skanauti. Šias pirmines bausmes užduodavo su šypsena, nuotaikingai švilpaudamas žodžius per švarplę, žaismingai grūmodamas pirštu iš tamsaus rūsio kampo, užkrauto gremėzdiškais daiktais. Stovėdavo ten basas, plaukuotomis, dydžio kaip lopetos pėdomis, petnešomis prilaikomomis kelnėmis, užkeltomis kone iki bambos, ir caksėdamas liežuviu svajingai linguodavo galvą. Suprask, lyg nebyliai klausdamas, ar tikrai taip sunku pasakyti gražų komplimentą. Kitokias bausmes skirdavo kur kas valdingesniu, kontroliuojančiu tonu.
Violetinės pasitaikydavo retai, tada jis atsivesdavo savo įdukrą. Jai nedarydavo išimčių, bausdavo visus tris.

Pagalvojau, jog to vyro rankos man asocijuojasi su figomis. Išilgai perpjautomis, raudonomis, drėgnomis, tarytum kraujingomis. Prisirpusiomis, su daugybe sėklų, primenančiomis vaginas. Kai jis tomis šiltomis ir ilgomis lyg pianisto plaštakomis lytėdavo mano viršugalvį, mintyse sėdėdavau pas močiutę virtuvėje už stalo, ant medinio suolo, apmušto dermatinu. Nekantrus kukuliukas, besiklausantis verdamos burbuliuojančios figų ir cukraus masės bei laukiantis, kada pagaliau galės paragauti močiutės šedevro. Ji pakviečia mane pamaišyti uogienės, įduoda didelį medinį šaukštą ir pataršo plaukus. Suėmęs įrankį atsargiai kyšteliu nosį į puodą –šleikščiai saldūs ir karšti garai tvoksteli į veidą.
2019-02-20 19:45
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-10 22:06
__________________
pasidabruotas. Tokiems
atplaišėlės.(  )
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-09 17:11
Tikroji Emvilkė
Visiškai leidžiu nesutikti, Damastai, nes jūs nesate aš, bet nesuprasti lyg ir nebėra ko. Aš tiesiog netikiu tuo, kaip apie tai rašoma. Ši dalis neatitiko pirmosios pasakojimo ir tiek. Pirmoji suintrigavo mane, o ši...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-09 11:43
Damastas
Vis galvojau, kaip čia padaryti, kad ir vilkas nebadautų, ir avelė lakstytų..
Tai nieko doro nesugalvojau. Tik jaučiu kažkokią nesuprantamą pareigą pabrėžti, jog kategoriškai nesutinku su beveik visu Donatelos komentaru. Kaip tik tai, ko jūs nesupratote daro šią dalį gerokai įdomesnę, už blankiai pateiktą intro.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-05 12:07
ONYX
Paiškynu: pasakajama iž pauglio piarspėktivos yr če avtarius turi galimibė jesant rėjkalui - nu sakikim diel mianynė rajška yr diel dydiasnis ytajgumas - manipulioti vajkiškais nu yr vot labeu brandžeis prsimynimais. Kytas mamentas - kek jam tai paviksta. Sakičiau vysaj  pusia vialnia )

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-02 22:37
Tikroji Emvilkė
Pirmoji dalis buvo įtikinamesnė. Net jeigu pasakojama brandaus amžiaus žmogaus apie vaikystėje ( penkių metų vaiko akimis_), ką tąsyk patyrė, neturi būti tokios asociacijos ir tokie palyginimai ir tokie nevaikiški stebėjimai...Persikai, figos..Neįtikina tie kažkokie prašomi vaikų komplimentai, kažkokie  imtymūs tėvų žodžiai. Na nežinau. Išoriškai  brutalaus vyro delikatesiški pirštai , tepami kažkokiais aliejais, kremais  - man tokie vaizdai neatrodo tikroviškai. Nešneku jau apie tyčia pagal spalvas dėl personažo nuotaikos sudėtų saldainių. Šita dalis tarsi koks šaržas ar groteskas. Pati kalba, sakiniai - gerai sudėliota, autorius turi gebėjimų rašyti, tačiau pati medžiaga manęs neįtikina. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-25 00:03
ONYX
Spalvyngas skyrialis
A vys dėlta pyktnaudžeujat dažnynis. Nu nia naujokielis biat styliukas šlifotinas čiutačku
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-23 22:31
Damastas
Šitas man krenta iš konteksto, mat kūrinio autorius aiškiai tas pats, bet sykiu tarytum rašyta po gero pusmečio. Kitaip tariant, ši dalis atrodo tiesiog brandesnė. Detaliau nekomentuosiu ir dabar, bet atsiranda vis daugiau intriguojančiu vietų.

Jus įdomu skaityti ne dėl siužeto vingių ir temos, arba - ne vien dėl jų. Ir jūs tai žinote, ir dirbate su tuo. O pro mūsų akinius niekas taip lengvai nepraslysta (:
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-22 12:55
ČakoPelėda
žiūrėk tik, kad nebūtų pernelyg nuspėjama. Jei pasirodys, kad jis tiesiog vaikų tvirkintojas (na ar apsipatenkina, žiūrėdamas, kaip vaikai "žaidžia" tarpusavyje), manau, nebus gerai.
Jei pasuksi viską taip, kaip dabar, perskaičius šiuos pirmuosius skyrius, net į galvą nešautų, gali gautis kažkas įdomaus.
Norisi netikėtų siužeto vingių, kad charaktariai atsiskleistų visiškai iš kitos pusės, nei kad pieši dabar.
Jei viskas rutuliuosis taip pat, bus nuobodu, o ir kam?. Nes jau kaip ir pirmoje dalyje viskas buvo aišku, dabar tai būtų tik pastikslinimai, detalės.
O kad moki gražiai, vaizdingai pasakot, tai tutbūt ir pats/pati žinai.
Neplanavau kabinėtis prie stiliaus ar atskirų žodžių, bet va rašydama komentą prisiminiau, kad užkliuvo "asocijuojasi". Buvo tarsi (figos), priminė (figas) ar kažkaip kitaip gal...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-22 10:38
Mužik Super Star
Kūrinys apie tikrai nenormalų padarą.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-20 20:19
Damastas
Paskaitysiu dar kurią dieną. Kažkaip man iš konteksto iškrito kažkas. Arba kažkiek pasirodė kažkodėl.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą