Asmeninį gyvenimą - dykai. Atiduodu tiems, kurie negaili. Man negaila nieko. Nei spalvotų kanarėlių, nei senovinio indiško kilimo, nei puokštės pakalnučių. Ir save - dykai...
***
Tyliau, aš dar nemiegu. Šiąnakt nesapnuosiu nieko. Tik tylą, garsią tylą. Tokią kaip kare. Arba kino teatro tylą. Kulkų tylėjimą. Sapnas bus tylus. Ir raudonas. Ir dar šiek tiek juodas. Kaip gervės klyksmas. Nesapnuosiu. Pamažu nusibosta tyla. Norisi rėkti arba... nieko... Sapnas raudonas. Raudona ir tyla. Rytoj...
***
Kur dingo tamsios naktys? Žiema jas pavogė. Neatsiklausus. Pavogė iš mūsų... Naktys tirpsta. Nuo šviesos. Nusibodusios šviesos. Einu. Sniegas girgžda. Šviesu. Vėl. Kaip vakar. Kada tai baigsis?.. Springstu. Nuo šviesos...
***
Paskutinės dienos genijų kalvėje. Bet neliūdna. Man. Valio, valio, valio!.. Ir vieną ilgą... Paskutinės dienos. Sėdžiu ir laukiu. Ko? Nežinau. Kur? Ant naujo kelio pradžios... Gal kas eis kartu per silikoninėmis plytomis nuklotą kelią... Kol lauksiu... ateities... ir pakeleivio...
***
Piktai, kaip griaustinis, kaip žaibo užmuštas žmogus. Bet ir gaiviai, kaip ką tik pakrikštytas kūdikis, kaip žolė po pavasario lietaus. Snigo... taip snigo...