Rašyk
Eilės (71092)
Fantastika (2143)
Esė (1678)
Proza (10250)
Vaikams (2466)
Slam (55)
English (1076)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







1


Netoli iki tos vietos, kur pirmą kartą pajutome vienas kitam šiltus jausmus. Aš ir Elžbieta buvome galvas pametę paaugliai. Niekam nepranešę autostopu nuvažiavome beveik iki kito kaimo, bet tai jau ne pirmas kartas, todėl mano dėdė žinojo, kur mūsų ieškoti.
Dabar jis vežė mus namo. Už automobilio stiklo kaip juodas purvas susitelkusios sutemos, bet vietomis pakelėje įžiūrėjome medžių siluetus. Atrodė, kad naktis buvo bevėjė, nes tie siluetai tik stovėjo nebylūs bei ramūs tartum kokie stikliniai kaulai. Tokios naktys kartais mane labai šiurpina – jos per daug tamsios ir tuščios.
Dirstelėjau į dėdės ranką per stipriai spaudžiančią vairą – kraujagyslės išryškėjusios, raumenys išsišovę. Atrodė suirzęs. Pažiūrėjau į platų, rūpesčių iškamuotą jo veidą ir pagalvojau, kad jis atrodė senesnis negu buvo iš tikrųjų. Netvarkingos, tankios barzdos šeriuose jau matėsi žilė, o plaukai viršugalvyje gerokai praretėję.
– Daugiau nevažiuokit į tą kaimą, – tepasakė.
Tada jis apžvelgė tas pačias, kaip kosmosas mus supančias sutemas, tarsi kažką giliai galvodamas. Kurį laiką atrodė paniręs mintyse, o paskui atkišo man seniai, dar iš vaikystės pažįstamą geltoną saldainių dėžutę. Mikliu piršto judesiu atidarė dangtelį ir pasiūlė pasivaišinti. Automobilio saloną iškart užpildė saldūs vaisiniai aromatai. Labai gerai žinojau, kokių spalvų buvo tie saldainiai. Atmintyje iškilo ilgą laiką buvę prislopinti prisiminimai apie ankstyvos vaikystės išgyvenimus, susijusius su jais ir tuo kaimu.
Apie kaitrias vasaros dienas, kai būdavo taip karšta, jog drabužiai kaipmat kiaurai peršlapdavo ir patamsėdavo, ypač pažastų ir apykaklės srityse. Prakaitas tekėdavo jaunais bei baltais kaip grietinėlė mano ir Elžbietos kūnais, o apsilaižę lūpas jausdavome sūrumą.
Atsimenu, kaip žaisdavome ir nerūpestingai bėgiodavome dideliame, gražiame, bendros draugės patėvio kambaryje. Ten viliodavo tamsiai raudonos, kaip kvepiantis senove mamos lūpdažis, aksominės užuolaidos. Kartais, apsirengę laisvais, sportiniais drabužiais, nukrisdavome ant raštuoto kilimo ir galynėdavomės. Prisimenu, kaip mums paplonintu vyrišku balsu iš šalies būdavo žaismingai priekaištaujama, kad kokios čia grumtynės su drabužiais. Dar gerai prisimenu, kaip tas vyras plonai juokdavosi, o tanki, ilga barzda juokiantis drebėdavo kaip plaukuotas gyvis, rodos, krutėdavo ir sliekiškai rangydavosi kiekvienas rusvas jos plaukas. Kartais barzdoje matydavosi užsilikusių maisto likučių, kaip kad vienąkart nutįsęs riebus išsilydžiusio sūrio gabaliukas.
Mūsų vaikiškose grumtynėse nugalėdavo tas, kuris paliesdavo ar paglostydavo daugiau nuogo kūno. Tada tai atrodė keista vertinimo sistema, tačiau vis tiek stengdavomės patampyti vienas kitą už basų kojų purvinais kulnais ir čiurnų, truputį pakėlus marškinėlius niuktelėti į alkūnę ar į šoną.
Paskui būdavome giriami ir vaišinami naminiu limonadu su žaliosiomis citrinomis. Mums patikdavo ta lengva rūgštelė vandenyje, taip pat juokaudavome, kad gruoblėta bei duobutėmis nusėta citrinos odelė panaši į senelės užpakalį.
Karščiui kankinant nepakeliamai, eidavome atsivėsinti į rūsį, kur jis dažnai dirbdavo. Tačiau taip buvo tik jau besibaigiant vasarai, kai sugedo ventiliatorius. Ten mus nusivesdavo jei gerai elgdavomės, sakydavo, kad tai dovana. Vis dėlto, į rūsį nedažnai nusileisdavome dar ir todėl, kad ne visada jausdavomės jaukiai.
Ten tvyrodavo keista atmosfera. Neįjungus šviesos, vėsi prieblanda rodydavosi tiršta kaip kefyras. Nors ir šviesoje to vyro žvilgsniai neretai atrodydavo lipšnūs, čia jie tarytum prilipdavo prie mūsų lyg gelsvi pieniški išrūgų gumuliukai.
Ant stalo būdavo padėta visokių žaislų, tad kol žaisdavau su kareivėliais, o Elžbieta su barbėmis, jis vis sušmėžuodavo aplink mus. Elgdavosi be galo keistai, bet nekreipdavome per daug dėmesio, galvodavome gal ruošiasi, pavyzdžiui, spektakliui.
Kartais girdėdavome gilų šnopavimą ten kažkur iš kampo, o vienąkart gerai atsimenu, kaip užuodžiau žuvies kvapą ir girdėjau tokius garsus, lyg būtų ką sunkiai dirbęs, todėl taip ir galvojau, kad gal darinėjo žuvį. Apskritai, ne visada ir norėdavome į jį žiūrėti, nes, būdavo, susierzindavo ir supykdavo. Kaip kad atsitiko tąkart – žvilgtelėjau į kampą ir pamačiau ploną, ilgą bei nuogą tamsos tartum seilių aplietą jo kūną. Tada nesupratau, ką darė su ranka. Kaip ir daugelio dalykų iš to laiko.
Atsisakiau saldainių, Elžbieta irgi.
Toliau su dėde važiavome šiltoje naktyje, žiūrėjau į kelią ir galvojau apie tą vėsų rūsį. Jau sklaidėsi tamsūs debesys, vėrėsi dangaus šviesuliai. Atsisukęs į Elžbietą jos akyse išvydau tartum ant stiklo išlietus kosmoso atspindžius.
Ar ji atsiminė, kas tuomet mums atsitiko?
2019-02-12 06:24
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-16 10:32
Donatela
Įdomiai ir intriga išliko. Man nekliuvo pasikartojimai, nes sustiprino akcentą ir kaip be būtojo dažninio? Ne kiekviena kalba jį turi, o jei kalbame apie pasikartojantį kažkada dažnai veiksmą, tai kodėl- ne? Tikrai ne naujoko rašyta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-16 02:00
ONYX
NeBEtoli - nu dvy rajdialės a kek rejkšmyngos če...

A patom dar vysas tiekstas, komet jau pyrmi žodžei krijvi...

Parašikit, nu ejgu noryt išsameu analizo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-12 09:40
Žillis van Go
Pradžia gan įdomi iki/Atsimenu,.../Gal todėl,kad per daug susmulkinta, neišryškinta esmė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-12 09:37
ČakoPelėda
Tiek daug būtojo dažninio, tų visų atsimenu – pamenu – neatsimenu.  Toks labai jau įprastas, linijinis pasakojimas, nors juk buvo galima mėgint sužaist visai kitaip.
Ir taip, kūrinukas dar žalias, tačiau, mano nuomone, vertas taisyti. Patiko nuotaika, pati mintis, jos išrišimas, nors pradžioje atrodė, kad tai tebus eilinis paaugliškas pasidūsavimas.
Kol kas 3+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-12 07:52
Damastas
Labai "jaunas" tekstas visom prasmėm.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą