Susitikau su tyla. Su ja dažnai susitinku, bet šįkart ji buvo kitokia – atrodė išsigandusi, liūdna, buvo be nuotaikos, gal visų atstumta... Ji žvelgė į mane tuščiomis akiduobėmis. Žvelgė įkyriai ir skverbėsi į mano sielą, norėdama ją užvaldyti. Pagailo man jos, tad nutapiau jai akis ir padovanojau savo mintis.
Ir pasaulinės ligonių dienos proga atgijo mano širdyje ramybė. Linkiu visiems ligoniams susitikti su ramia, nedejuojančia tyla...
2019-02-11 18:13
Tai vadinasi lengva depresija, kai net tyla nedžiugina.
2019-02-11 16:52
Taip, geriau tyla, bet neaimanuojanti...
2019-02-11 15:54
Na taip, toks tylus pamąstymas sau, o gal net proginis. Net nežinojau, kad yra pasaulinės ligonių dienos. Gal ir gerai, kad nežinau.
2019-02-11 14:31
perkelta į tinkamesnį skyrių, nors idealu būtų tiesiog dienoraštyje tokius
2019-02-11 14:22
alegorinis pasakojimas nebūtinai fantastika. proginis palinkėjimas nebūtinai grožinė literatūra.
siūlau perkelti į dienoraštį - ten jam tinkamiausia vieta.