junga kalbina snaudžiantį homerą

atleisk išpurtysiu kailius ir plausiu denį homere tik pasakyk
kodėl avys kai leidžiasi nuo debesies pavirsta verpėjom
ir sukabinusios garbanas į vynuogynus išplaukia
aukso vilnos ieškoti kailio atauginimui
bet po kelionės pavirsta vilkais

kilstelk kojas homere kai plaunu denį prašau papasakok
kodėl vilkai rydami kormoranus tuo pat metu ant uolos
persirenginėja aukso vilna parnešta avių o jos pačios
išverstos it rankovės džiūsta saulėje
ir tampa vilko oda

kiek kailių patiest tavo guoliui homere dar pasakyk
kodėl vynuogynuose paliktas garbanas nuneša kormoranai                                               
ar jų lizdams taip pat pažadėjai aukso vilnos parvežti

sakyki kiek metų jau plaukioji
nuo uolos tau mojuoja avis ir vilkas aukso vilnos kailiniais
o tu girgždančio stiebo balsu jiems šauki dar negrįžau
gal pasakytum man kiek avių ir vilkų tavyje

dabar išsitiesk ant kailių homere burės pavėsyje
plaunant denį balsų vistiek nesigirdi
tad ačiū už tylą