Rašyk
Eilės (71093)
Fantastika (2143)
Esė (1678)
Proza (10250)
Vaikams (2466)
Slam (55)
English (1076)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Velbė Gvelbė Velbė Gvelbė

Medienos valdovas

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Lango ertmė ir kompiuterio ekranas, tiek Elenai, dvidešimt penkerių metų mergaitei telikę džiaugsmo gyvenime. Nes be kitų pagalbos ji negali nei į kiemą išeiti, nei pasirūpinti savimi. Taip ir leidžia savo jaunas dienas bute, kai kiti išeina lenkti nugaros tokiems, kaip, kad jos buvęs darbdavys.

  Ji negali jam atleisti už savo neįgalumą, už parodytą atsainumą žmogui. Vis prisimena, kaip apsidžiaugė, kai ilgai ieškojusi, pagaliau rado, nors, kaip vėliau pasirodė, sunkų, ne moterišką, darbą. Tikėjo, kad įveiks, užsidirbs duonos kąsniui. Viltis, kad galės mokytis nuotoliniu būdu, pastūmėjo sutikti su viskuo. Tad triūsė negailėdama jėgų, buvo laiminga, kai darbdavys pagirdavo už stropumą. Kibdavo su dar didesniu noru. Visi  matė, kaip darbdavys elgėsi su tais, kurie gavę traumą darbo metu ir nurodę tikrąją jos priežastį, po biuletenio uždarymo, buvo pakviečiami ir iš kabineto išeidavo nuleidę galveles. Direktorius tokių negailėjo, bet labai maloniai paprašydavo – dėk parašą savo noru. O žmogeliui nieko kito ir nelikdavo, puikiai suprasdavo, kad ras kaip jį išmesti lauk. Nedės to parašo, apsisunkins gyvenimą. Dėdavo ir galvelę nuleidęs, mindavo lauk. Dar blogiau buvo tiems, kuriuos priimdavo bandomam laikotarpiui, nereikdavo jokio prašymo, viskas – pagal įstatymą. Už tokius Darbo birža juk dar, kurį laiką, ir apmokėdavo. Ko gi ta spraga nepasinaudojus? Priimi kokį tuziną, nauda – akivaizdi. Apmoka visi Lietuvos mokesčių mokėtojai. Tad, tik įjunk konvejerį ir viskas eis lyg sviestu patepta. O kada savininkas gyvena toli, Amerikoje, mažai lankosi, kai Lietuvos mediena pati ten važiuoja, ko gi sau – gudriam lietuviui nepasikrovus į kišenę? Tik gyvenk ir vartykis lyg inkstas taukuose! O kada tavo žmonelė irgi ne pėsčia, gerą kavalką metų užpakalinį fasadą Darbo biržoje tarpininke trynusi, visas spragas puikiai įvaldžiusi, tad ir patarimas – vietoje. Viskas juk teisėtai, kas prisikabins? O kai pinigų turi, muziką užsakai, tad verdiktas – elgiesi pagal įstatymą. Taip ir apsaugoji savo skūrą nuo grotuotos kameros. Tau, vaikams, ir anūkams gyvenimas žemėje tapęs grynu Rojumi. O kas tie darbininkai?! Tik juodnugariai. Jų sveikata – ne tavo reikalas. Tegu kapstosi kvailiai, lyg musės mėšle, tegu dreba prieš tave – visagalį medienos valdovą. Tau neturi būti svarbu, kad moteris gali kelti iki dvidešimties kilogramų. Pakels, ne kur dings, ir dar dvidešimtį, jei norės ėsti. Ar tau turi rūpėti darbininkas? Nyfyga! Svarbu, kad tu sotus ir eurai paties kišenėse šlama. Gatvėje – pilna laukiančių darbo. Ne didmiestis, provincija, ant sniego darbas nesimėto, rasi, kas nugarą lenks.

  – Stuburo slanksteliai pasislinkę, užspaudę nervą. Išvarža. – konstatuoja diagnozę gydytoja,

  – Visam gyvenimui nevaldysi pusės kūno, – ir paklausia, – O kur ir kada įvyko trauma?

  – Buityje. – baimė, kad bus išmesta iš darbo, šmėkšteli lyg koks baisas, tad Elena sumeluoja, nors nugarą nudiegė keliant konferencinio stalo, didelės jos ir storos, plokštę

  – Ar tikrai? – dar kartą į ją, pro akinių viršų pažiūri daktarė, nes ir ji nepatiki, kad tokia trauma gali būti buitinė. Bet, nesiteikia jaunai – nepatyrusiai išaiškiti, kokios gali būti to nekalto melo pasekmės. Juk ne jos dukra. 

  Dieve, kokia kvaila buvau, – stebėdama pora zylių ant šakos, bara Elena save, – Kokia kvaila… – akys pritvinsta ašarų, – Ar tokių parazitų mes turime gailėti?..

  Elena direktoriui tik tuo pasirodė išskirtinė, kai jai po trijų mėnesių užbaigė biuletenį, nepakvietė į antrą aukštą, bet pats teikėsi ateiti iki lauko durų. Neįgaliems keltas į kabinetą neįrengtas. Bet procesas vyko,  kaip ir prieš ją buvusiems nelaimėliams, moters jau nebegyrė, kad buvo stropi darbuotoja, bet stengėsi greičiau atsikratyti, paprašė padėti parašą, net nepadėkojo, spruko šalin. Tada ji ir suprato diagnozės buityje reikšmę: pati pasirašiau sau nuosprendį. O, kad galėčiau gražinti tą laiką, – sujuda neįgalaus vežimėlyje Elena, – Kojos nekelčiau į tą baldų gamyklą, – ašaros byra skruostais, – Parazite tu parazite, tegu tave Dievas teisia už godumą ir kitų gyvenimų trypimą, – atiduoda medienos valdovą į švenčiausiojo rankas, kuris žino, kad Elena dabar pragyvena už kelis varganus neįgalaus grašius. Bet jis žino ir tai, kad lazda turi du galu, vienu tu tvojai per galvą vargšui, kitu, o tai yra garantuota, gausi pats taip, kad sunku bus pasikelti.

  Nereikėjo meluoti gydytojai, nereikėjo dangstyti to godaus, nemylinčio artimo savo. Tik... baisu buvo netekti darbo, nes jis – duona. Turiu ką turiu... – Elena žvilgsniu prakerpa lango stiklą.

 

2019-02-09 08:21
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-16 02:09
ONYX
Sakau: kiaturi, - a spadžiu piankiatas uš ižpyldimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-09 21:53
Velbė Gvelbė
Žinau, mieloji Nuar, ir kas yra cerebrinis paralyžius, ir kas yra raumenų atrofija... ir kas yra mirtis - žinau. O pajausti leidžiu jums patiems. Mes visi skirtingai priimame neįgalų, o ypač ne taip atrodantį. O man jie - žmonės su širdimi, jausmais ir lūkesčiais. Verti apkabinimo ir gražios draugystės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-09 20:10
Atėja
sujaudino, Ana
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-09 19:11
Nuar
Yra būdas atsistoti ant kojų. Ilgas ir pradžioje labai skausmingas. Bet paskui įpranti. O kodėl kūrinyje tik konstatuojate faktą apie įvykį? Kodėl neaprašinėjate skausmo? Nežinote, kaip tai atrodo? Kasdienis, nepertraukiamas. Už jį stipresnis tik tas, kurį patiri vaikui mirus.
Gražus ir įtikinamai parašytas kūrinys. 5.       
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-09 18:11
Velbė Gvelbė
Dėkoju
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-09 16:51
Laimada
Šaunuolė esi. Rašai gerai ir širdį turi gerą/. Sėkmės!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-09 09:16
Mikė Lilikė
Gal į esė skyrelį labiau tiktų. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-09 09:13
Mikė Lilikė
Ačiū tau, Ana, kad rašai apie skaudulius mūsų. Apie prakeiktą nuolankumą ir baimę rašai. Be tų pražūtingų mūsų tautos bruožų nebūtų sąlygų tokiems "valdovams" atsirasti ir bujoti. O be pinigėlių jis dar ir karmą užsidirbo, kurią bus daug sunkiau išleisti, nei pinigėlius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą