tinkluose

nuo tinkluose sugauto mėnesio jauno
atsispindi pomidorų žiedai ir šieno
kaugės kur besuklupsi šituo keliu
beeidamas sieksniai ir sprindžiai
truputį skirsis nuo colių
kur benugriūsi juodiems ikrams nakties
akis uždengus byrės ir barškės
griaučiai
kojos ir rankos bus išskėstos
į plotį


įsakiau staliui baigti obliuoti lentą
ir kiaulėms nustoti žviegus
juodam paukščiui pasakiau kad skristų
bet vis tiek žvengė galvijų galvos
prieš dangų žvaigždėtą
buvo savotiškai saldu keista
ir neapsakomai gera jas atitrūkstant regėti

vaizduotės plaučiams prisiuvau kabliuką
tesimano esą karnavalo drabužiais
dailiausiais luotais nes net ir vějas nežino
kokiais kanalais išplauks mūsų dienovidžiai
dienoms įdienojus
kur bus jų žiotys ir kur pradžia
prieš įsukant paskutinę bedugnę