Vėl pamiršau įsižeisti – tapau per daug tobulas –
Sukaupęs paskutines santaupas ir pastangas,
Liaudies daina gydausi nuospaudas ir pragulas,
O naktį gaudau viską žinančias radijo bangas.
Vėl aplietas lietaus vandeniu kramtau lūpas –
Raudonas tarsi trešnės – saldžias ir sultingas.
Nenoriu galvoti, dingo aistra ir geras ūpas –
Laukiu, ką pasakys gyvenimo šeimininkas.