Priglauski mano kraujo lašą
Prie savo ašaros širdies
Girdi kaip skausmo upė laša
Iš mūsų sergančios vilties
Girdi kaip pirštai ugnį kalba
Prie tavo kūno eidami
Tada į laimės saują telpa
Net nuoskaudos kaltė rami
Tada žinai tik laikinumą
Ir trapią dabartį žinai
Per trumpą ilgesin atstumą
Laukt atleidimo amžinai
Priglauski mano sielos lašą
Akimirkon tavęs visos
Dabar ramybės šitiek maža
Per daug tik realios tiesos
Kad viens kitu ligoti esam
Vaistu juk esam viename
Ir ką baisiau už prasmę rasim
Kad svetimi savam kieme
Dabar priglauski mano kraujo lašą
Prie savo ašaros širdies
Girdi kaip skausmo upė laša
Iš mūsų sergančios vilties