Užrašai apie Sudū - likimo peripetijos. I

Keistokai nosį  jos regiu,
tačiau keistokai nematau
Keistuoliai tyli.

Atmink, maiše Sudū
klausyki, Lapatai
kad tokia keista išmintį pranoksta paslaptis
Visi mes ten – keistuliai, gan keisti
ir visados tenais nekliūna

Iš plokščio atvaizdo visas imu,
Iš linksmo apavo man ašara tavo
Pasiliks,  Vilniumi,  Klaipėda, Kaunu...

Ar  bijote?
Tai  juk ne Vytautas Didysis,  ne
tai rūpinas ligoniais Širmantylas
Mickūnai ir Bezdonys
Nagais išalkę čia klebonai
visi kartu, apylinkių būry
atrodo, su likimu derasu.

Jie mūsų dar nepaėmė namo,
Ir augu lapais kuo aukščiau į dangų
o ten - berželiai stiebias,
upeliai pievoj teka
tačiau Sudū, o Lapatai

Kaip man tave beišregėti
.. O  tu,  Sudū, keistuolė Lapatai
kuomet  nasrais čia Vytautas Didysis šneka...
Ir galima sakyti, nuolat tie lapeliai
auga aukščiau, nebūki paslaptinga...
taip su likimu derasi

Tiltu apeina voverė,
bet kiškis vis keisčiau akytėm marksto

Pažįstu tai
kilęs iš ten
Ir su Sudū, ir Lapatai
Stebiuosi lapais vis į dangų.