Rašyk
Eilės (71335)
Fantastika (2142)
Esė (1679)
Proza (10255)
Vaikams (2477)
Slam (55)
English (1082)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Viešnią vakaras parves vėlyvas,
gerumu šiltu akys rasos,
švelnumu prakirst išeis tamsos,
kad galėčiau už abu aš  būti gyvas,
pasimatyme tiek daug šviesos.

Apkabintas būsiu ir priglaustas,
lelija – vilties duburyje,
nes į pašalę trauksis vienatvė, skausmas,
Raštais gedulo jų dienoje apaustas.
Viltimi – į ją, ji – į mane.

Pradžios praradimo atpažintas,
kartais matymą užtemdo jis, gale
sukrūpsiu lyg gestantis žbintas,
viešnia šypsosi – švytėti – neužginta,
aš juk visada esu šalia.

Ir tada užaugu lyg širdies gėlimas,
ąžuolas – trobos viduryje,
parkeliavo ji dangaus arimais
pas mane be melo ir be grimo,
sutekėjo, tarsi upė, į mane.

Viešnią parveda kai vakaras vėlyvas,
ji į rašalinę pripila rasos,
tarsi bitė medų, ją širdis tausos,
dieną miręs, aš esu iš naujo gimęs,
meilėje atgimęs jos, tiesiuos.
2019-01-08 07:57
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-11 01:19
__________________
aš būti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-01-09 11:30
Pranas
5.
Tačiau geriausias pagal dabartinę nuotaiką – pirmasis. Čia ne komentaras, o juolab - ne iš debesėlio...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą